Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, siekiant sustiprinti visuomenės pilietinį ir patriotinį ugdymą, būtina nedelsiant numatyti konkrečius pokyčius ugdymo programose.
„Manome, kad, norint kuo efektyviau ir operatyviau stiprinti visuomenės pilietinę valią, mokinių ryšį su valstybe, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą, bendruomeniškumo savanoriško rengimosi valstybės gynybai, reikia nedelsiant numatyti konkrečius pokyčius ugdymo programose, todėl pritarta pasiūlymui, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymasis (...) šalies mokyklose taptų privalomas nuo penktos klasės mokinių“, – pristatymas strategiją antradienį Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, projektu numatoma, kad Lietuvos Šaulių sąjunga (LŠS) taptų atsakinga dėl neginkluoto pasipriešinimo organizavimo, tokiu būdu siekiant žengti žingsnį rezistencijos koncepcijos link.
„Pirma, kad Lietuvos kariuomenė yra atsakinga už ginkluotą pasipriešinimo organizavimą, bet atsiranda ir papildomas dėmuo – LŠS bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. Tik, kad būtų aišku, šauliai ir toliau prisidės ir prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį, tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Tikslui pasiekti numatoma paskirti valstybės instituciją, kuri būtų atsakinga už pilietinio pasipriešinimo informacijos kaupimą, apdorojimą, analizę ir siūlymų teikimą, taip pat už pilietinio pasipriešinimo mokymų organizavimą ir vykdymą.
Taip pat planuojama užtikrinti rezervo karių iki dimisijos suskirstymą į rezervinius dalinius, pareigybes, pagalbinių funkcijų vykdytojus tiek kariuomenės poreikiams, tiek ir karo komendantinei tarnybai bei organizuoti jų žinių ir įgūdžių palaikymą, skiriant tam būtiną materialinį aprūpinimą.
Projekte nurodoma, kad lėšos planui įgyvendinti planuojamos ir skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės pinigų fondų.
