Lietuvos politikai sveikina Suomijos sprendimą tapti NATO nare: G. Landsbergis ir A. Anušauskas išskyrė, kuo tai ypatingai svarbu

Suomijos prezidentui ir premjerei išreiškus paramą šios šalies narystei NATO, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažymi, kad toks Suomijos sprendimas dar labiau apsaugotų Lietuvą nuo galimos agresijos iš Rusijos. Pasak jo, šiuo metu dėl Suomijos siekio neabejoja visi NATO partneriai.

 G.Landsbergis ir A.Anušauskas<br>Lrytas.lt koliažas
 G.Landsbergis ir A.Anušauskas<br>Lrytas.lt koliažas
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
NATO<br>123rf nuotr.
NATO<br>123rf nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>Alfredas Pliadis/KAM nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>Alfredas Pliadis/KAM nuotr.
Suomija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Suomija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 12, 2022, 10:44 AM, atnaujinta May 12, 2022, 12:02 PM

„Tai keičia ir pačios NATO sudėtį – tokia apimtimi, kokia ji dabar yra vien tik kalbant apie Suomiją, galima sakyti, kad NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai patyrusi, stipri valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai F-35 lėktuvų įsigijimai iš JAV yra didžiulis aljanso sustiprinimas, ir tai yra didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas.

Lietuva yra saugesnė dėl šito Suomijos apsisprendimo“, – ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

Paklaustas, ar tokiu atveju gali reikėti papildomų NATO pajėgumų į Suomiją, kaip buvo daroma ir kitose Baltijos šalyse, ministras teigė, kad tą pasakyti kol kas sudėtinga.

„Jau paskutiniu metu NATO kariniai planuotojai vertino Suomijos pajėgumus, kurie, kaip minėjau, yra reikšmingi mūsų regione. Tai NATO sustiprėjo, klausimas, ar reikia dar papildomų pajėgumų. Vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas – Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai yra dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai – sunku pasakyti, tą turbūt išgirsime šiek tiek vėliau.

Turbūt reikia pridurti, kad bet kuriuo atveju dabar prasidės teisinis procesas, kuris kelsis į Briuselį, o vėliau – ir į sostines. Noriu užtikrinti, kad valdančioji dauguma, aš tikiuosi, kad visas Lietuvos Seimas, neužtruks nei vienos minutės ilgiau, nei yra būtina patvirtinti Suomijos prašymą“, – tvirtino G.Landsbergis.

Pasak ministro, Suomijos apsisprendimą palaiko praktiškai visi NATO partneriai.

„Buvo keletas pasisakymų atskirų politikų, bet tiek, kiek mes palaikome ryšį su vyriausybėmis, tai jokio prieštaravimo nėra“, – teigė G.Landsbergis.

Paklaustas, kokios Rusijos reakcijos šiuo atveju galima tikėtis, jis pabrėžė, kad bet kokius jos sprendimus ir vertinimus reikėtų vertinti rimtai.

„Rusijos reakcijos kol kas daugiausia yra retorinės. Matėme šiokio tokio gynybinių pajėgumų judėjimo šiauriniame Rusijos regione, matyt, irgi ruošiantis galimiems Suomijos sprendimams. Vėlgi, aš visada pabrėžiu, kad Rusija yra agresyvi ir pavojinga valstybė visiems jos kaimynams, ir karas Ukrainoje turbūt geriausiai tą demonstruoja. <...>

Agresyvi valstybė kartais gali net neskaičiuodama savo resursų, nevertindama realių galimybių laimėti kokį nors mūšį ar karą, ji tam tikrų sprendimų gali daryti. Dėl to mes tą vertiname rimtai“, – kalbėjo ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį svarstė, jog Suomijos kelyje į NATO didesnių kliūčių kilti neturėtų.

„Esu jau ne kartą pareiškęs, kad mes teigiamai žiūrime į galimą Suomijos ir Švedijos paraišką tapti NATO narėmis. <...> Ar tos procedūros bus sutvarkytos artimiausioje ateityje – manau, kad toks ir yra tikslas – suspėti iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks jau netrukus.

Dėl galimo sprendimo kol kas yra sunku atsakyti už visus NATO narius, bet kartoju, kad mūsų regiono visos valstybės, absoliuti dauguma mūsų partnerių tikrai labai pozityviai žvelgia į šią perspektyvą, į šį sprendimą, ir manau, kad netruėtų kilti kažkokių esminių kliūčių“, – akcentavo G.Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat sveikino suomius su „istorine diena“ bei sakė laukianti tokio pat Švedijos sprendimo.

„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

A.Anušauskas: Rusija sulaukė priešingo rezultato, nei tikėjosi

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškino, kad Suomijai įstojus į NATO, Rusijos karinės pozicijos dar labiau susilpnės.

„Pirmiausia Aljansas dvigubai pailgina sieną su Rusija – prie 1200 kilometrų prisideda dar 1300 kilometrų. <...> Aš manau, kad Putinas, priešingai nei norėjo, gavo tai, ką gaus – tai yra sienos su NATO šalimis pailgėjimą.

Iš kitos pusės, NATO, prisiimdama atsakomybę, be abejo, turės perplanuoti ir perdaryti dalį savo planų. Nereikia pamiršti, kad karinė struktūra viską grindžia planavimu. Be abejonės, regiono saugumui tai bus pliusas, nes įsitraukus šioms valstybėms, pirmiausia Suomijai, karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja, ir jie tai puikiai supranta.

Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie stengiasi dabar daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai. Iš esmės Rusija, tęsdama savo tokią agresyvią retoriką ir politiką, ir agresyvius veiksmus, sulaukė kaip tik priešingo rezultato“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Jis pridūrė, kad po to, kai Suomija taps NATO nare, Kaliningrado sritis taps dar labiau panašesnė į koridorių.

„Jeigu Rusijos kariniai planuotojai iš tikrųjų dirba ne vien tik pagal politinius užsakymus, kaip Ukrainos atveju, bet iš tikrųjų realiai mato situaciją, jie pamatys, kad Kaliningrado sritis tokiu atveju nėra apginama ir visiškai užblokuojama“, – aiškino A.Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad Suomijai įstojus į NATO Lietuva taps labiau apginama.

„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, toks Suomijos sprendimas yra „geriausias atsakymas“ Rusijai, kuri siekia blokuoti NATO plėtrą regione.

Dėl Rusijos demonstruojamos agresijos stoti į NATO svarsto ir Suomijos kaimynė Švedija.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.