„Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai. Tikrai, prisidirbo patys“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys.
Pasak generolo leitenanto, šių dviejų Skandinavijos pusiasalio valstybių prisijungimas prie Aljanso itin sustiprins Baltijos jūros regioną, nes ji taps „vos ne vidine NATO jūra“.
„Žiūrint iš operacinės perspektyvos, mūsų apginamumo klausimu, ypač žiūrinti į 5 straipsnį, tai, sakyčiau, sudaro daugiau gerų gerų sąlygų, sukuria problemą Rusijai“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
Stoti į Aljansą svarsto ir kaimyninė Švedija.
