Partijų susitarimas dėl gynybos – be visuotinio šaukimo ir konkretaus finansavimo procento: dėl ko pavyko susitarti?

Darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ Lietuvoje.<br>SOP nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Jūratė Skėrytė, BNS

May 13, 2022, 12:43 PM

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita“, – teigiama dokumento projekte.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors neįsipareigojama siekti visuotinio šaukimo į karo tarnybą, dedamas akcentas didinti šauktinių skaičių.

„Dabar jau atėjo Vyriausybės siūlymas dėl ribinių (kariuomenės – BNS) skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Konservatorių atstovas vis dėlto apgailestavo, kad visuotinio šaukimo sąvokos dokumente nebus.

„Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus. Mes įsipareigojome, kad nuo 2024 metų eisime į rinkimus su labai aiškia programa siekti visuotinio privalomo šaukimo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Partijų atstovai nesutarė ir dėl konkretaus procento, kuris turėtų būti skiriamas krašto apsaugai finansuoti.

Pagal projektą, susitarime būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokie asignavimai bus siekiami išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu būdu įtvirtinamas mažiausias galimas finansavimo dydis ir paliekama galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo pagal poreikį.

„Paliekamos laisvos rankos. Jeigu, pavyzdžiui, kada nors darysime didesnį pirkinį, gal reikės skirti daugiau nei 3 BVP. Kam uždėti sau apynasrį? O gal reikės mažiau? Finansavimą modeliuosime pagal krašto apsaugos sistemos poreikius“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Numatyta, kad šis susitarimas galios iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.