Pasigirdus kaltinimams apie provokuojamą Rusiją – V. Čmilytės-Nielsen atsakas

Ukraina nėra galutinis Rusijos tikslas, todėl griežta, garsi ir ryžtinga Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu yra racionali ir adekvati, o ne režimą provokuojanti, įsitikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Karas Ukrainoje, Charkovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Charkovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Charkovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Charkovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, rusų kariai Mariupolyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, rusų kariai Mariupolyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos armijos kariai.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Ukrainos armijos kariai.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Karas Ukrainoje,<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje,<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, žiniasklaida<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, žiniasklaida<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 14, 2022, 2:20 PM

„Neadekvatūs būna labai teoriniai vienų ar kitų toli nuo mūsų nutolusių regionų politikų pasvarstymai, neva nereikėtų provokuoti Rusijos. Apie ką mes kalbame? Kur dar galima provokuoti, matant, ką jie kasdien daro Mariupolyje, Bučoje ir visuose kituose miestuose?“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo Seimo pirmininkė.

Skambūs pareiškimai

Antradienį Lietuvos Seimas paskelbė rezoliuciją, kuria Rusija pripažinta teroristine valstybe. Rezoliucijoje nurodoma, kad Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija įvardijama terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe.

Netrukus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė abejones, ar Lietuva turi ilgalaikę strategiją santykiuose su Rusija. „Sunku įtarti, kad mūsų lietuvių kolegos turi kokią nors ilgalaikę strategiją. Jie vaidina agresyviausių rusofobų vaidmenį tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje. Faktai, kaip jie elgiasi su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos reglamentuoja egzistuojantys tarptautiniai dokumentai, neturi jokių racionalių paaiškinimų, išskyrus rusofobiją“, – aiškino S.Lavrovas.

Tiesa, apie tai, kad dabartinė valdžia savo užsienio politika esą provokuoja didžiąsias autoritarines valstybes, jau ne kartą kalbėjo tiek Seimo opozicija, tiek dalis politologų. Teigiama, jog Lietuva, neturėdama jokių slėptuvių ir didelės kariuomenės, savo pareiškimais ir veiksmais elgiasi pernelyg drąsiai, priešingai, negu latviai ar estai.

Atitinka interesus

Vis dėlto, su tokia nuomone Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė V.Čmilytė-Nielsen teigė nesutinkanti, nes griežta Lietuvos užsienio politika, anot jos, atitinka gyvybinius šalies interesus.

„Šiandien kalbėti apie Rusijos provokavimą yra netikslu, neteisinga. Rusijos veiksmai nuo vasario 24 dienos, ir, tiesą pasakius, gerokai iki to, parodė, kad didžiųjų Europos Sąjungos valstybių porą dešimtmečių vykdyta politika – Rusijos įtraukimo politika, kuo didesnio ekonominių santykių persipynimo politika, nepasiteisino.

Požiūris, jog jeigu šalys su Rusija bus ekonomiškai susietos ir su ja palaikys glaudžius santykius, tuomet Rusija į jas neatsuks ginklo, nepasiteisino – jis žlugo.

Natūralu, kad šiandien Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, esame vieni iš garsiausiai kalbančių Europos Sąjungoje, tačiau tokioje situacijoje, kai vyksta karas, šiek tiek sumenkėja reikšmė to, ar šalis yra didelė, ar maža. Šalies balsas, pozicijos aiškumas yra labai svarbu“, – įvertino V.Čmilytė-Nielsen.

„Dabartinę mūsų laikyseną laikau būtinybe, nes tai yra ir mūsų interesas, kad dėmesys Ukrainos pagalbai nenusloptų, kad Ukraina ir apgintų save, ir išstumtų Rusiją iš savo teritorijos. Tai yra ir mūsų gyvybinis interesas, todėl mes taip garsiai apie tai ir kalbame“, – pabrėžė ji.

Seimo pirmininkė sutinka, kad Lietuva apie grėsmes iš Rusijos pusės kalba gerokai garsiau negu pietinės Europos valstybės, tačiau bendraminčių, anot jos, Europos Sąjungoje yra labai daug.

„Man atrodo, jau nebeliko šalies (gal tik viena kita išimtis Europoje), kuri nesuvoktų, kuo tapo Rusija su Putinu, koks yra propagandos poveikis Rusijos žmonėms, ir kad šiandien turime dėti visas pastangas, jog Ukraina atsilaikytų“, – nurodė V.Čmilytė-Nielsen.

Dalis Lietuvos užsienio politikos kritikų pabrėžia, kad jeigu Rusija atsisuks į NATO ir Europos Sąjungą, Lietuva taps pirmuoju režimo taikiniu. Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen akcentavo priklausymo gynybiniam Aljansui reikšmę.

„Mes esame NATO valstybė, ir, matyt, nereikėtų brėžti lygybės linijos tarp mūsų ir Moldovos, Sakartvelo situacijos. Tai yra šalys, kurios taip pat yra ugnies linijoje, bet, manau, kad mūsų regiono šalims tenka ypatinga misija – jeigu mes aiškiai, garsiu balsu nekalbėsime, kas tai darys?“ – retoriškai klausė politikė.

Kalbos apie „didįjį susidūrimą“

Politologas Tomas Janeliūnas, interviu metu vertindamas Lietuvos vykdomą užsienio politiką, svarstė, kad Lietuva galimai bando išprovokuoti didžiąsias autoritarines valstybes – Kiniją ir Rusiją, pritraukdama Vakarų sąjungininkų didesnę globą, ir, išprovokavus „didįjį susidūrimą“, būtent amerikiečiai, lenkai ir kiti sąjungininkai įveiktų amžinąjį Lietuvos priešą.

Tiesa, politologas nerimauja, kad šalies valdžia tokia galima strategija neįvertina pasekmių – jog tas „didysis susidūrimas“ įvyktų būtent Lietuvos teritorijoje.

„Man tai skamba kaip įdomus teorinis pasvarstymas, bet aš situaciją vertinu kitaip. Šiandien, manau, niekam nebekyla abejonių dėl Putino režimo požiūrio į žmogaus gyvybę – Seimas neseniai paskelbė, kad Rusijos veiksmus vertina kaip Ukrainos žmonių genocidą.

Šiame kontekste Lietuvos laikysena, stiprus, ryžtingas balsas taip pat yra racionali pozicija, kalbant tiek apie pagalbą Ukrainai, tiek apie mėginimą apginti tą tarptautinėmis taisyklėmis grįstą tvarką, kurią Rusija kesinasi galutinai sužlugdyti.

Manau, niekam nekyla abejonių, kad Ukraina nėra galutinis Rusijos tikslas, kad tai – tik vienas iš jos etapų. Vienas iš Rusijos tikslų yra Europos Sąjungos, NATO deintegracija, tai iš esmės reiškia šių sąjungų sugriovimą.

Lietuvai, kaip mažai valstybei, tokia taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka, sąjungos, kuriomis pilnavertėmis narėmis esame, yra gyvybiškai svarbios, nes užtikrina mūsų išlikimo interesą. Matau mūsų elgesį ne kaip provokuojantį, o kaip racionalų ir adekvatų šiomis aplinkybėmis, kai Ukrainoje vyksta karas.

Sakyčiau, kad kartais neadekvatūs būna labai teoriniai vienų ar kitų toli nuo mūsų nutolusių regionų politikų pasvarstymai, neva nereiktų provokuoti Rusijos. Apie ką mes kalbame? Kur dar galima provokuoti, matant, ką jie kasdien daro Mariupolyje, Bučoje ir visuose kituose miestuose?“ – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Visą „24/7“ pokalbį su V.Čmilyte-Nielsen per „Lietuvos ryto“ televiziją žiūrėkite sekmadienį 16.30 val.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.