Įniršusi LVŽS ėmėsi šantažo: jei priimsite šiuos projektus, trauksimės iš susitarimų dėl gynybos

Valdantiesiems į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukus klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir ruošiantis registruoti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.

LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
LVŽS frakcija grasina nepasirašyti partijų susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Dainius Gaižauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Dainius Gaižauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 17, 2022, 11:37 AM, atnaujinta May 17, 2022, 12:01 PM

Apie tai pranešė valstietis Dainius Gaižauskas, pats Seime priėjęs prie žurnalistų ir paskelbęs, kad nori padaryti „LVŽS frakcijos pareiškimą“.

„Mes esame praktiškai tiesiojoje partinio susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo bei kito susitarimo dėl bendros užsienio politikos.

LVŽS frakcija pareiškia oficialiai: jeigu bus šie įstatymų projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname, todėl, kad LVŽS nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti, ypač su tais, kurie terorizuoja Seimą iš vidaus ir tikrai nesilaiko susitarimų“, – perspėjo D.Gaižauskas.

Jis nurodė, kad trauktis iš susitarimų tokiu atveju valstiečiai ragintų ir kitas opozicines Seimo frakcijas. O to gali tekti imtis, nes valdantieji esą nesilaiko susitarimo karo metu neteikti ir nesvarstyti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Kaip tokius jis įvardijo minėtus V.Landsbergio ir partnerystės klausimus.

„Panašu, kad šiandien valdantieji priėmė sprendimą, jog vis dėlto tos vienybės Seime nereikia ir susitarimas tarp opozicijos ir pozicijos yra sulaužytas. Esmė buvo ta, kad prasidėjus karui opozicija ir pozicija sutarėme, kad būtent tuo laikotarpiu nepriiminėsime arba neteiksime įstatymų, kurie priešins visuomenę“, – tvirtino valstietis.

D.Gaižauskas aiškino esą valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija ir Liberalų sąjūdis (LRLS) bei Laisvės partija sudarė sandorį, – jei Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos palaikys valstybės vadovo statuso suteikimą V.Landsbergiui, konservatoriai pritars Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

„Ką tai reiškia? Priėmus šiuos įstatymo projektus, visuomenėje vėl kils nepasitenkinimo banga. Būtent šiuo laikotarpiu, kai vyksta karas Ukrainoje ir vienybė yra būtina“, – dėstė valstietis.

S.Skvernelis: „Argumentai buvo išgirsti“

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis dėl valdančiųjų teikiamų projektų didelės dramos nedaro, o tam tikrus projektus, anot jo, frakcija net gali palaikyti.

Tiesa, vertindamas valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui klausimą, S.Skvernelis abejojo, ar verta dairytis į praeitį. „Ar reikia grįžti ir dairytis atgal į istoriją? Istorija viską sudėliojo, faktinės aplinkybės yra tokios, kokios yra, o dabar tai atrodo labai dirbtinai“, – svarstė S.Skvernelis.

Tuo metu apie valdančiųjų ketinamą teikti Civilinės sąjungos projektą, kuriuo būtų įteisinta partnerystė, politikas atsiliepė pozityviau.

„Pirmas įspūdis toks, kad tie argumentai, kurie buvo išsakyti, net mano asmeniškai, buvo išgirsti. Reikia pažiūrėti į teisines detales, bet visa tai, kas labiausiai kėlė nerimą, viso to nebeliko – nuo apibrėžimo, neliko jokių aliuzijų į šeimos apibrėžimą, iki pačių registravimo procedūrų, pavardžių, įvaikinimų.

Pagal tai, kas buvo viešojoje erdvėje pristatyta, manau, kad tai kompromiso paieška“, – nurodė jis.

S.Skvernelio teigimu, frakcija dėl partnerystės įteisinimo balsuos laisvai, dalis frakcijos narių, anot jo, projektą gali palaikyti.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Tikiuosi, sąžinė anksčiau ar vėliau prabus“

TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nurodė, kad valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui klausimas – Lietuvos valstybės garbės klausimas.

„Tai yra mūsų valstybės garbės klausimas pasakyti, ar mūsų valstybė prieš 30 metų turėjo vadovą. Mūsų galva, vadovas buvo, juo buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis. Nekalbame apie prezidento statusą, ko galbūt labiausiai aitrinasi ir baiminasi opozicija. Kalbame apie tai, ar valstybė tuo metu turėjo vadovą.

V.Landsbergis neabejotinai, veikdamas su įgaliojimais tiek valstybės viduje, tiek sudarydamas daugiašales tarptatuines sutartis, veikė kaip valstybės vadovas“, – nurodė ji.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė opozicijos kalbas, jog koalicijos partneriai šantažuoja V.Landsbergio klausimu, siekdami didesnio palaikymo Civilinės sąjungos įteisinimui, pavadino absurdiškomis.

„Absurdas, absurdas, šie keisti jų kaltinimai. Tikiuosi, sąžinė anksčiau ar vėliau prabus“, – vylėsi politikė.

Primename, kad Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.