Frakcijos vardu to paprašė valstietis Dainius Gaižauskas. Jo pateiktas argumentas – valstybės vadovo statuso suteikimas V. Landsbergiui audrina visuomenę Ukrainoje vykstant Rusijos sukeltam karui.
„Prašome dar kartą visų susilaikyti nuo įstatymų projektų, kurie audrina ar priešina visuomenę, ypač karo Ukrainoje metu“, – Seimo narius ragino „valstietis“.
Visgi šiam siūlymui parlamentas savo balsavimu nepritarė.
Įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui į Seimo posėdžio darbotvarkę nusprendė įtraukti antradienio rytą posėdžiavusi Seimo seniūnų sueiga.
ELTA primena, kad projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Už šią iniciatyvą Seimo salėje tuomet balsavo 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.
Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime. Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Seimo teisininkai tuomet skelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, birželio mėnesį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
Klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas ir praėjusios kadencijos metu.
