G. Paluckas kritikuoja konservatorius, kad jie Kiniją ir Rusiją mato kaip vieną „blogio ašį“

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja maždaug du mėnesius parlamentinių partijų rengtą susitarimą dėl užsienio politikos. Anot G. Palucko, apibrėžiant Lietuvos santykius su Rusija, daugybė nuostatų yra sąmoningai ideologizuotos, todėl, jo teigimu, galima nesunkiai pasiklysti dviprasmybėse. Klausimų socialdemokratui kyla ir dėl apibrėžtų santykių su Kinija, mat, G. Palucko teigimu, konservatoriai Kremlių ir Pekiną mato kaip vieną „blogio ašį“.

Rusija ir Kinija.<br>123rf nuotr.
Rusija ir Kinija.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 12:35 PM, atnaujinta May 20, 2022, 1:03 PM

„Užsienio politikos susitarimas iš tikrųjų stringa, ir jo perspektyvos gerokai miglotesnės nei gynybos susitarimo. Dėl gynybos susitarimo, panašu, kad visi klausimai yra išspręsti, suderinti, ir aš pats rekomenduosiu partijai pritarti jam (...). Bet su užsienio reikalais yra sudėtingiau“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Anot socialdemokrato, daugiausia klausimų kelia Lietuvos politika Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, kadangi, G. Paluckas pažymi, konservatoriai šias dvi šalis mato kaip vieną „blogio ašį“.

„Šnekantis partijų atstovams išsiskyrė fundamentalūs nuomonių skirtumai pirmiausia dėl santykio Lietuvos, Europos su Rusijos ir Kinijos ašimi. Kolegos konservatoriai mato tai kaip vieną blogio ašį, mes savo ruožtu sakome, kad vis tik Kiniją reikia atsieti, visomis pastangomis, ekonominėmis, diplomatinėmis, politinėmis, atsieti nuo Rusijos“, – aiškino G. Paluckas.

Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjunga vieningai deda pastangas Kiniją atsieti nuo Rusijos, nes, jo teigimu, tai susilpnintų Kremliaus režimą. Visgi socialdemokratas pažymi, kad susitarime Kinija taip pat įvardijama kaip „blogis“, su kuriuo reikia kovoti tomis pačiomis priemonėmis kaip ir su Kremliumi.

„Panašu, kad Europos Sąjunga deda tas pastangas, kad Kinija atsitrauktų nuo Rusijos, tuo metu kolegos konservatoriai įsivaizduoja, kad tai yra neatsiejama blogio ašis, su kuriais reikia kovoti tomis pačiomis priemonėmis, nediferencijuojant vieno ar kito požiūrio į šalį“, – piktinosi G. Paluckas, kartu pridurdamas, kad toks požiūris – ydingas.

„Yra labai daug dviprasmybių. Kai šnekame apie Kiniją, sakome, kad gerbiame vieningos Kinijos principą, vadinamąjį viena Kinija, dvi politinės sistemos. Tuo metu kitoje pastraipoje šnekame apie Taivaną ir apie jo neginčijamą teisę demokratiškai apsispręsti dėl nepriklausomybės ir panašiai“, – pridūrė jis.

Klausimų G. Paluckui kyla ir dėl apibrėžtų Lietuvos ir Rusijos tolesnių santykių. Mat, jo teigimu, daugybė nuostatų yra sąmoningai ideologizuotos, todėl, anot jo, realizuojant užsienio politikos susitarimą, parlamentinių partijų atstovai pasiklysta dviprasmybėse.

„Santykis su Rusija yra dabar visiems dabar aiškus, visos partijos sutaria, bet klausimas apie ateitį. Formuluojame taip, kad Rusija bus deputinizuota. Atleiskite, ką tai reiškia? Kai Putino nebus, ar Putino ir jo režimo nebus, ar Rusija turi atsisakyti savo revizionizmo ir revanšizmo? Tai yra ideologinė formuluotė, emocinė, bet kai prieiname prie diplomatinių priemonių, kuriomis reikėtų realizuoti šitą užsienio politikos susitarimą, visi pasiklysta dviprasmybėse“, – teigė G. Paluckas.

„Yra daugybė nuostatų, kurios yra akivaizdžiai ir sąmoningai ideologizuotos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, anot Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės, penktadienį parlamentinių partijų atstovai ketina pranešti galutinį sprendimą dėl užsienio politikos susitarimo.

Nors Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimą dėl užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, opozicija teigė esą susitarimas yra reikalingas taip pat apibrėžti Lietuvos ir Kinijos santykius. Vis dėlto surasti bendrus vardiklius dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu po to, kai valdančiųjų sprendimu buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, su opozicija nėra taip paprasta.

Be to, opozicijoje esantys „valstiečiai“ pareiškė, kad pasitrauks iš rengiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.