„Nepraėjus nė metams Europos Sąjungos (ES) išorės siena žemėlapyje atrodo jau visai kitaip: užtverti visi pažeidžiamiausi ruožai ir jau daugiau 70 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (sienos su Baltarusija – 53,3 proc.) stebima modernia įranga. Iki metų pabaigos moderniai stebėsime ir visą pasienio su Baltarusija ruožą – visos darbų sutartys jau pasirašytos“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.
Ji su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu pristatė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto įgyvendinimo eigą.
Vidaus reikalų ministrės duomenimis, pernai tuo pačiu metu pasienyje su Baltarusija buvo įrengti 78 kilometrai apsauginės tvoros, šiuo metu – daugiau kaip 330 kilometrų.
„O fizinis barjeras jau mums pasitarnavo – visų pirma padėjo sustabdyti beveik 9 tūkst. neteisėtų migrantų, ir iš esmės pakeisti krizės eigą. Taip pat matome teigiamą įtaką valdant kontrabandą – šiuo metu sulaikoma apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos“, – tvirtino ji.
Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad pasienyje su Baltarusija iškilęs fizinis barjeras – ne šiaip tvora, o „gynybinė Lietuvos ir visos Europos Sąjungos siena“.
Pasak A.Bilotaitės, šiandien migrantų kontekste pastebima ir naujų tendencijų.
„Šiandien matome naujas tendencijas, kai schemos yra organizuojamos kitaip – žmonės vyksta per Maskvą, Rusiją, tada atvyksta į Baltarusiją ir bando atvykti į Lietuvą. Matome naujas kryptis iš kitų šalių, kaip Kuba, Sirija, Afganistanas, ir būna labai įdomios situacijos, kad žmonės kurį laiką jau būna Rusijoje pagyvenę, ir tada jie kažkaip nusprendžia vykti į Baltarusiją ir patekti Lietuvą. Bet mes esame pasiruošę, savo pamokas jau išmokome“, – kalbėjo ministrė.
Seimo NSGK pirmininkas savo ruožtu teigė, kad strateginis Lietuvos tikslas – metų pabaigoje tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare.
„Mes tai pasieksime, kai turėsime modernų fizinį barjerą – tai bus rugsėjį, stebėjimo sistemas – tai bus gruodį, ir profesionalią pasienio tarnybą. Po praėjusių metų išbandymų mes tokią jau turime“, – sakė jis.
Anot parlamentaro, suvaldyti Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos organizuotą nelegalios migracijos krizę leido pradėta taikyti apgręžimo politika, apribotas neteisėtų migrantų judėjimas iš apgyvendinimo vietų, užkardytas naujas migracijos kelias.
„Tai išmušė kozirius iš A. Lukašenkos rankų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad kritikos sulaukusi migrantų apgręžimo politika neleido Lietuvos paversti dar vienos neteisėtos migracijos keliu.
Anot jo, pradėjus grąžinimo į kilmės šalis programą, daugiau kaip 30 proc. prieglobsčio negavusių migrantų išvyko iš Lietuvos.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, iki rugsėjo pradžios pasienyje su Baltarusija turi būti įrengta 508 kilometrai tvoros su pjaunamosios vielos – koncertinos – juosta, tam valstybės biudžete numatyta 152 mln. eurų.
Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, šis biudžetas nebus viršytas.
Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“, darbams atlikti samdomi rangovai.
Ministro duomenimis, kasdien šį darbą dirba apie 650 žmonių, jie nutiesia tris–keturis kilometrus tvoros.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.
