Partnerystės įstatymo pokyčiai politinių aistrų nenuslopina: opozicija įžvelgia „dūmų uždangą“ ir pavojų, jei įstatymas sulauks sėkmės

Į Seimą netrukus grįš pernai pakankamai palaikymo taip ir nesulaukęs Partnerystės įstatymas – tiesa, šįkart jis skambės kiek kitaip ir bus apibrėžtas jau kaip Civilinės sąjungos įstatymas. Visgi dalis politikų šiai iniciatyvai priešinasi ir toliau, o karas Ukrainoje, anot jų, tikrai nėra tinkamiausias metas grįžti prie visuomenę taip įaudrinusio klausimo.

LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palaikymas LGBT bendruomenei.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palaikymas LGBT bendruomenei.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>123rf nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>123rf nuotr.
Laisvės partija<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 LGBT bendruomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktoras Fiodorovas
Viktoras Fiodorovas
Jurgita Sejonienė<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Gaižauskas<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Gaižauskas<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 24, 2022, 8:54 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas bei Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Nesutinka, kad laikas įstatymui netinkamas

Paprašyta paaiškinti, kodėl naująjį Civilinės sąjungos įstatymą teikia ji, o ne Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris prie šio įstatymo dirbo nuo pat pradžių, J.Sejonienė svarstė, jog ir pati šią iniciatyvą palankiai vertino visada, tad jokių paslėptų politinių žaidimų ieškoti nereikėtų.

„Akivaizdu, kad yra daug baimių visuomenėje, yra vis dėlto tų nesutarimų ir tarp politikų, tai nesakau, kad tai yra pats geriausias variantas, aš būčiau palaikiusi ir tą liberalesnį, bet vis dėlto tas išlygas turime daryti.

Antra vertus, man, kaip krikščionei katalikei, žmogaus teisės rūpi, aš girdžiu Popiežiaus kvietimą panašiai sureguliuoti ir vienos lyties, ir heteroseksualių porų santykius, kurie nesiryžta santuokai dėl įvairių priežasčių. <...> Kaip tolerantiškam ir empatiškam žmogui man yra svarbu, kad visi visuomenės nariai jaustųsi lygiaverčiai ir jų teisės būtų užtikrintos“, – kalbėjo konservatorė.

Paklausta, kaip vertina kalbas, kad karo Ukrainoje akivaizdoje partnerystės klausimas skaldo ir kiršina visuomenę, J.Sejonienė pažymėjo, kad visuomenę labiausiai skaldo būtent opozicijos skleidžiamos klaidingos žinutės.

„Aš manau, kad labiausiai visuomenę skaldo politikai, eskaluodami šią temą, ir, man atrodo, ne visada pasirinkdami teisingus žodžius. Mano tikslas yra atliepti tų žmonių lūkesčius, kuriuos tas įstatymas palies. Didžiosios dalies visuomenės tas įstatymas niekaip nepalies.

Ir kitose šalyse, kai buvo priimamas panašus reguliavimas, žmonės buvo prieš, bet tų šalių patirtis rodo, kad būtent po tokio įstatyminio reguliavimo priėmimo visuomenės nuomonė sparčiai keičiasi. Tai aš to labai tikiuosi ir Lietuvoje“, – aiškino parlamentarė.

Pati J.Sejonienė teigė jokio neigiamo ryšio tarp Civilinės sąjungos įstatymo ir karo Ukrainoje nematanti.

„Kaip tik man atrodo, kad dabar Lietuvos visuomenė būtent dėl karo Ukrainoje yra kaip niekad susitelkusi ir vieninga“, – pridūrė ji.

Neseniai pasigirdo kalbų, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išeis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos, jei valdantieji teiks Partnerystės ir Vytauto Landsbergio statuso įstatymus. LVŽS narys Dainius Gaižauskas akcentavo, kad karas Ukrainoje dabar yra svarbiausias dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tad Seimo nariams nederėtų grįžti prie kontroversiškų klausimų.

„Politinės partijos viena su kita sutarę, kad, kol vyksta karas, ieškosime tik tų bendrų taškų, kurie vienys mus visus, ir susivienijusios politinės jėgos Seime rodys pavyzdį visuomenei, kad visuomenė irgi susitelktų.

Ką dabar daro laisviečiai su liberalais – dabar jie susigalvojo, kad neva kitas pavadinimas, kiti teikia, tai mes jau opozicijoje juokaujame, kad užsidėjo žydrus perukus, atėjo kažkokie kiti ir sako, kad „žiūrėkime, pas mus tikri plaukai, mes esame tiesiog blondinai ir nieko čia nenorime“. Juokingai atrodo“, – teigė D.Gaižauskas.

Pasak opozicijos atstovo, vandenį dėl partnerystės klausimo šiandien drumsčia būtent valdančioji koalicija.

„Kai Putinas užpuolė Ukrainą ir sako, kad tai yra ne karas, o specialioji operacija, taip ir laisviečiai dabar sako, kad čia nieko tokio, čia speciali politinė operacija, nors mes akivaizdžiai matome, kad pas valdančiuosius vyksta karas. <...> Akivaizdu, kad liberalai ir laisviečiai terorizuoja konservatorius, krikdemų flangas bando tai atlaikyti“, – svarstė LVŽS narys.

Savo ruožtu J.Sejonienė patikino, kad partijoje diktatūros nėra, tad ir jokio spaudimo iš kolegų nejaučia.

„Čia visiškai mano laisva valia, ir nežinau, apie kokius spaudimus [kalbama]. Mano pažiūros tikrai atitinka tiesiog partijos nuostatas.

Mes gerbiame visų frakcijos, partijos narių nuomones, įsitikinimus. Nuomonių įvairovė išlieka ir tikrai nebus spaudimo visiems balsuoti „už“, bet tikimės, kad palaikymas bus didesnis, nes įstatymo projektas yra tikrai pakoreguotas taip, kad atitiktų ne tik mūsų partijos narių konservatyviausias nuomones, bet ir visuomenės narių, kurie turi tas nuostatas“, – aiškino ji.

Įvardijo svarbiausius skirtumus

Seimo Darbo frakcijos seniūnas V.Fiodorovas komentavo, kad LVŽS pozicija dėl pasitraukimo iš gynybos susitarimo kitų opozicijos atstovų pasiekusi nebuvo.

„Visų pirma noriu pradėti nuo to, kad T.V.Raskevičius žadėjo, kad ateis jo pozicija, ir prieš registruojant pateiks alternatyvų projektą. To dalyko nepadarė, tai susidariau nuomonę, kad noras, kad jis praeitų, turbūt nėra toks didelis, kaip noras, kad šis klausimas būtų nuolat eskaluojamas, kad kažkas nepalaiko, kad opozicija skaldo, kad kažkas jai netinka“, – svarstė politikas.

Visgi D.Gaižausko žodžius jis teigė vertinantis kaip ekspromtu išsakytą poziciją.

„Manau, kad partijoms susitarti dėl saugumo, dėl užsienio politikos tikrai yra svarbu, tai yra netapatūs klausimai ir lyginti jų negalima. Agresija Ukrainoje yra kitas klausimas, Lietuvos saugumas yra kitas klausimas, o valdančiųjų fantazijos su Partnerystės įstatymu, Civilinės sąjungos ar santuokos įstatymu jau yra visiškai skirtingi dalykai, dėl jų turime diskutuoti atskirai“, – kalbėjo V.Fiodorovas.

Kadangi pernai Partnerystės įstatymas dėl kelių balsų trūkumo buvo grąžintas tobulinti, J.Sejonienėdabar įvardijo esminius jo pokyčius.

„Pirmiausia tai civilinė sąjunga yra aiškiai atsieta nuo santuokos, kur ir buvo labai daug baimių. Patikslintas pats civilinės sąjungos, kaip savanoriško dviejų asmenų susitarimo teisiškai apsaugoti savo santykius apibrėžimas ir pats reglamentavimas, priimtas sprendimas, kas dar labiau atitolina nuo santuokos, kad išimame šitą apibrėžimą iš Civilinio kodekso šeimos knygos, kad partneriai negalės įgyti vienas kito pavardžių, negalės įsivaikinti vienas kito vaikų ar apskritai įsivaikinti. Tai ir yra didžiausi skirtumai“, – komentavo J.Sejonienė.

Nors vieningo palaikymo parlamente ir nesitiki, konservatorė svarstė, kad šį kartą partnerystei turėtų pritarti kur kas daugiau Seimo narių.

„Diskutuojame ir su savo frakcijos nariais, liberalai – su savo frakcijos nariais, lygiai taip pat ir su opozicija. <...> Tikiuosi, kad to palaikymo bus daugiau. Frakcijos tarpusavyje kalbasi, ir tą palankumą jaučiame“, – kalbėjo J.Sejonienė.

„Skaičiuojamės, žinoma – jeigu neplanuotume, kad turėsime palaikymą ir pateikimą gali praeiti, jo ir neteiktume“, – pridūrė ji.

J.Sejonienė taip pat neatmetė galimybės, kad priėmus Civilinės sąjungos įstatymą ateityje jis galėtų eiti liberalėjimo keliu.

„Jeigu ta palankesnė visuomenės nuomonė atsirastų kažkada, matyt, kad taip. Bet dabar svarbiausia, kad mes užtikriname ir tų heteroseksualių žmonių teises, kurie gyvena ne santuokoje, vaikų, ir, žinoma LGBT bendruomenės, kurių negalime ignoruoti“, – aiškino konservatorių atstovė.

Paklaustas, ar tokie pakeitimai tenkina Darbo frakciją, V.Fiodorovas naująjį įstatymo projektą palygino su dūmų uždanga.

„Pavadinimas pakeistas, kas yra pats pagrindinis pasikeitimas, apie tai, ką kalbėjo praktiškai visos frakcijos pirmojo įstatymo pateikimo stadijoje, bet yra dūmų uždanga. Turbūt tas pats Raskevičius, tik Sejonienės pavidalu tą dalyką teikia.

Kad pateikimo, jei jis praeis, svarstymo, priėmimo stadijoje bus daug pasiūlymų, kurie stengsis tą įstatymą šiek tiek pakoreguoti, kad jis būtų liberalesnis, tai yra tokia pati atvira paslaptis, kaip ir mainai dėl Landsbergio statuso.

Tas liberalėjimas tikrai bus, ir aš bijau, kad jis bus jau ne kažkada, kai visuomenė turės didesnį palaikymą, bet jau netrukus, jei tik pavyks praeiti pateikimo stadiją“, – kalbėjo Seimo narys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?