„Manau, kad tai yra pamatuotas sprendimas, tokiose valstybėse kaip Estija, Danija, Šiaurės šalyse, be jokios abejonės, apsaugos lygis yra kur kas kuklesnis ir, manau, kad mes turėtume sekti jų pavyzdžiu“, – teigė Seimo pirmininkė.
Be to, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, valstybės pareigūnai neturėtų vengti kontakto su visuomene.
„Aš nemanau, kad šiuo klausimu būdami per vidurį ir arčiau rytietiškų valstybių nei vakarietiškų, turėtume orientuotis į rytus, į Rusija, Kirgiztaną, Kazachstaną ir kitas šalis, kur tokių apsaugų yra tikrai labai daug. Aš manau, kad mes turėtume eiti vakarietišku keliu ir, mano galva, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturėtų specialiai vengti kontakto su visuomene“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Be to, V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nuolatinė pareigūnų apsauga yra, anot jos, neracionalus resursų naudojimas.
„Tai yra visiškai pamatuotas noras einant gatve neturėti dviejų automobilių, sekančių paskui, turint galvoje, kad ir patys pareigūnai privalo nuolat juose sėdėti, tai yra tiesiog neracionalus resursų naudojimas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimams, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga.
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui. Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
