„Sutinku, kad šis įstatymas nėra tobulas, šiam įstatymui, neabejotinai, manau, kad tiek žmogaus teisių organizacijos, tiek ir pati LGBT bendruomenė teiks pastabas.
Įstatymas neapima daug svarbių dalykų, kurie faktiškai vyksta mūsų visuomenėje, mūsų valstybėje. Tos pačios lyties šeimos turi vaikų. Šiuo metu pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas niekaip neapsaugo tos pačios lyties šeimose augančių vaikų. Taip pat yra ir plačiau išeskaluotas klausimas dėl pavardžių... Iš tikrųjų įstatyme matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų laukimo, kad mes pagaliau sugebame praeiti pateikimo stadiją ir atrasti bent jau šioje stadijoje sutarimą“, – Seime sakė J. Juškaitė.
„Siūlysime Seimo nariams visgi rasti politinės valios ir apsaugoti vaikus, kurie auga tos pačios lyties šeimose. Jie auga šiandien ir augs rytoj, ir poryt. Kad būtų apsaugoti jų geriausi interesai. Kad vienas iš tėvų turėtų teisę į Santaras nuvežti vaiką, kai vaikas susižeidžia ir pristatyti į priimamąjį. Taip pat ir pavardžių klausimas. Tai, kad to nėra įstatyme daugeliui Lietuvos gyventojų atrodo nesuprantamas. Negi tai yra toks klausimas, dėl kurio lūžtų ietis?“, – retoriškai klausė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
J. Juškaitė pažymėjo, kad ji nekalba apie tai, kad civilinė sąjunga turėtų reglamentuoti įsivaikinimą. Pasak jos, būtina apsaugoti tuos vaikus, kurie jau šiuo metu auga tos pačios lyties asmenų šeimose.
„Aš nekalbu apie įsivaikinimą, aš kalbu apie vaikus, kurie jau auga tos pačios lyties šeimose. Tai yra vaikai, kurie susilaukti pagalbinio apvaisinimo metu, tai vaikai, kurie buvo iš ankstesnių santuokų ir neturi tėčio ir mamos, jie yra našlaičiai. Šiuo metu tokių šeimų turime ir, deja, vienas tik iš suaugusių šeimos narių turi ne tik teisių, bet ir pareigų to vaiko atžvilgiu. Tai yra nepriimtina situacija, tai turėtų būti sureglamentuota ir įstatymu nurodyta, kad ir kitas iš suaugusiųjų turi ir teisių, ir pareigų“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
