Kaune penktadienį apsilankiusio G.Nausėdos dar kartą buvo pasiteirauta, kuris iš šių projektų jam atrodo patrauklesnis. Prezidentas į klausimus atsakė gana lakoniškai.
„Aš neturiu kol kas, ką komentuoti, nes šiuo metu pakibę du projektai, kurie sulaukė vienodo palaikymo. Tiesą sakant, su antruoju dar neturėjau galimybių išsamiai susipažinti, todėl šią minutę negalėsiu jo tiksliai įvertinti“, – trumpai atsakė šalies vadovas.
Pernai G.Nausėda tvirtino, kad būtų nepasirašęs tuomet teikto Partnerystės įstatymo, jeigu šis būtų buvęs priimtas.
Prezidentūra pažymėjo, kad jis neatitiko Konstitucijos, kur santuoka leidžiama tarp vyro ir moters, o įstatymas, šalies vadovo vertinimu, partnerystę faktiškai būtų prilyginęs santuokai.
Tiesa, Civiline sąjunga pavadintame Partnerystės įstatymo alternatyviajame projekte, rodos, į šią prezidento kritiką buvo atsižvelgta.
„Prezidentui svarbu pažymėti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo anksčiau išsakytas pastabas ir pasiūlymus, ir parengė projektą, kuriuo vienos lyties asmenų sąjungų teisinė apsauga reglamentuojama nepažeidžiant Konstitucijos 38 straipsnio“, – Eltai ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius. Abu jie praėjo pateikimo stadiją.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Savo ruožtu konservatyvesni politikai, registravę Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio, siūlo nustatyti, kad „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.
Pasak šio projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei tie, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
Toks krikdemiškojo flango su konservatoriumi Pauliumi Saudargu priešaky bandymas ieškoti dar didesnių kompromisų neįtikino partnerystės įteisinimą palaikančių koalicijos partnerių – anot jų, tokia „alternatyva“ visiškai nesprendžia šimtams tūkstančių lietuvių aktualių klausimų.
Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė.
