Nors pats nacionalinio susitarimo dėl krašto gynybos turinys valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui tinka, jis vis tiek partijos tarybos suvažiavime agituos už šio dokumento nepasirašymą.
Priežastis – valdančiųjų esą stumiami projektai dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykių sureguliavimo. Šie projektai, pasak valstiečių, dar labiau skaldo visuomenę.
Šiuo atveju gaunasi kiek keistoka situacija – partijos tarybos suvažiavime R.Karbauskis ragins, kad partija pritartų susitarimo dėl gynybos turiniui, tačiau vis tiek jokiais būdais jo nepasirašytų.
„Mes tam susitarimui absoliučiai pritariame ir tai šiandien konstatuosime, nes jame yra ir mūsų pačių siūlymai. Turiniui mes neturime jokių pastabų. Bet tai – susitarimas tarp partijų, kurios yra dviveidės, kurios elgiasi priešingai, nei kalba, tam mes nematome prasmės“, – portalui lrytas.lt tvirtino R.Karbauskis.
Jis nurodė, kad susitarimą valstiečiai pasirašytų tik dviem atvejais – jei Seimas atmestų įstatymo projektus dėl Civilinės sąjungos ir V.Landsbergio arba apskritai jų neteiktų. Kadangi antrasis scenarijus jau įvyko, pasirinkti valdantieji gali tik pirmąjį.
„Vakar po partnerystės klausimo Armonaitė puolė salėje apkabinėti Raskevičių. Jeigu jie apsikabinėtų dėl Mariupolio atsiėmimo ir tuomet ukrainiečiams pavyktų jį atgauti, tada suprantu, bet jie puola apsikabinti, kai pateikimo stadiją praeina įstatymo projektas, kuriam nepritaria didžioji dalis visuomenės“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
R.Karbauskis sakė nežinąs, kaip tokią Seimo darbotvarkę reikėtų paaiškinti ukrainiečiams ar jų šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Aš neįsivaizduoju, kaip mes paaiškintume ukrainiečiams, ką šitas Seimas vakar darė? Kuo jis užsiiminėjo? Kas jam buvo svarbu? Kur šiandien yra nacionaliniai interesai arba prioritetai? Tokie įstatymai, kaip partnerystė ar narkotikų nekriminalizavimas, negali būti kaip prioritetas.
Aš neturėčiau kur dėti akių, žiūrėdamas į Zelenskį, sakydamas, kad Seimas vakar riejosi, gaišo laiką dėl dalykų, kurie nieko bendro su aktualiais klausimais neturi“, – dėstė jis.
Anot R.Karbauskio, pasirašydami susitarimus su partijomis, kurios pasisako už visuomenę kiršinančius klausimus, valstiečiai išduotų savo rinkėjus. O taip, jo teigimu, elgiasi kitos opozicinės partijos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, nes jos palaiko valdančiosios koalicijos sprendimus.
Kaip pavyzdį jis pateikė Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio elgesį. Šis nebalsavo nei „už“, nei „prieš“ Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Politikas įsitikinęs, kad tai – slapto susitarimo su valdžia dalis.
„Jis tai padarė specialiai. Niekam iš mūsų tai nekelia abejonių, žinant jo liberalumą. Tik kyla klausimas, kas čia per partija?“ – klausė R.Karbauskis.
Dėl to valstiečiai esą lieka vieni. Paklaustas, kodėl nebando tartis su Lietuvos regionų arba Darbo partijomis, kurios taip pat vieningai nepalaiko Civilinės sąjungos ir valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui klausimų, LVŽS pirmininkas atsakė suprantąs, kad tai nieko nepakeis.
„Bet kažkas juk turi pasakyti, kad karalius nuogas“, – pridūrė R.Karbauskis.
Valstiečių vedlys neabejoja, kad bendražygiai vieningai palaikys jo pasiūlymą nepasirašyti susitarimo dėl gynybos, nes per pastaruosius metus partija esą išsigrynino ir joje nebeliko prieštaraujančių teisingiems sprendimams.
„Mes išsivalėme nuo tų žmonių, kurie anksčiau ar vėliau mus būtų pardavę. Bet dabar mes esame tokie vieningi, kad, jeigu pasižiūrėtumėte į frakcijos nuotaikas, žmonės joje tiesiog šypsosi“, – patikino jis.
Ar valstiečiai iš tiesų liks vieni?
LVŽS greičiausiai nepasirašys ir kito rengiamo partijų susitarimo užsienio politikos klausimais, bet šįkart – jau dėl paties jo turinio. Valstiečių netenkina per daug abstrakčios dokumento nuostatos.
Pasak R.Karbauskio, susitarimas dėl užsienio politikos atrodo nekonkretus, stokojantis konstruktyvios idėjos, kuri pozicionuotų Lietuvą kaip stiprią, ekonomiškai augančią, telkiančią Europą, atremiant Rusijos formuojamus saugumo iššūkius.
„Manau, kad jo niekas iš opozicijos nepasirašinės, nes ten, lengvai tariant, iš viso nueita į pievas“, – pažymėjo valstiečių lyderis.
Iš tiesų, dėl pastarojo dokumento abejonių turi ir daugiau opozicinių Seimo partijų. Nepasitenkinimą kai kurioms susitarimo dėl užsienio politikos nuostatoms yra išsakiusios bene visos parlamentinės opozicinės partijos.
Visai kitokia situacija matoma kalbant apie susitarimą dėl krašto apsaugos. Tikėtina, kad valstiečiai liks vienintele parlamentine partija, nepasirašiusia šio dokumento, nes likusias politines jėgas jo turinys tenkina, o pasirašyti susitarimą vidinės politinės rietenos ar nepatinkantys projektai netrukdo.
Demokratų sąjungos „Vardan Letuvos“ lyderis S.Skvernelis patikino, kad, nors turi abejonių dėl užsienio politikos susitarimo, dokumentą, susijusį su krašto apsauga, jo partija greičiausiai pasirašys. Priekaištų jam neturėjo ir LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė anksčiau sakė, kad partija į politinius žaidimus nesivels ir susitarimą taip pat turbūt pasirašys. Tokią pačią žinią portalui lrytas.lt penktadienį perdavė ir Lietuvos regionų partijos vedlys Jonas Pinskus.
Ar vienos partijos sprendimas nepasirašyti susitarimo dėl šalies saugumo ką nors reikštų? Valdantieji aiškina, kad ne. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentuoja, kad ir anksčiau ne visos politinės jėgos padėdavo parašus ant tokių sprendimų.
Pavyzdžiui, 2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus LSDP, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP.
Ministras stebėjosi, kad LVŽS siekis nepasirašyti nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo nei su saugumu, nei su gynyba nėra susijęs.
Griežčiau apie ultimatumais pagrįstą valstiečių planuojamą žingsnį pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigmu, apgailėtina, kai politikai tokiu būdu manipuliuoja nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais.
Primename, kad parlamentinės partijos iš esmės pasiekė sutarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, kuris turėtų galioti iki 2030 metų. Dokumente žadama siekti išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP gynybos finansavimą, privalomas visuotinis šaukimas jame neaptariamas.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
