D. Nausėdienės teigimu, lietuvių kalba yra stipriausias saitas, kuris užsienio lietuvius jungia su Lietuva bei padeda jiems pasijusti pasaulio lietuvių diasporos dalimi.
Pasak pirmosios ponios, gyvenimas kitoje kultūrinėje aplinkoje ir poreikis bendrauti kita kalba nulemia natūralią dvikalbę ar net daugiakalbę kasdienybę, tačiau emigrantams iš Lietuvos gimtoji kalba visada buvo svarbi.
„Tikiu, kad lietuvių išeivių bendruomenės ir švietimo profesionalai, veikdami drauge, brandina ir toliau brandins stiprią lituanistinio švietimo tradiciją, kuri taps atspirtimi Lietuvai ir lietuvių diasporai užsienyje, ugdant skaitančią, mąstančią, atsakingą, pilietišką, Lietuvą mylinčią jaunuomenę“, – sakė pirmoji ponia.
Susiję straipsniai
Pasak jos, pagrindiniu pagalbininku mokant vaikus lietuvių kalbos emigracijoje tampa lituanistinės mokyklos, tačiau lemiamas vaidmuo šiame procese tenka šeimai.
„Lituanistinis ugdymas yra svarbi Lietuvos stiprybės, valstybingumo ir pilietinės galios prielaida. Didžiuojamės pasaulio lietuviais, kurie augina lietuvių kalbą mokančius ir Lietuvą mylinčius vaikus“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, sprendimų priėmėjai Lietuvoje atsakingi už tai, kad jaunoji karta išlaikytų gimtosios kalbos gyvybingumą – būtina užtikrinti pakankamą lituanistinio ugdymo finansavimą iš valstybės biudžeto ir surasti būdus, kaip motyvuoti vaikus mokytis lietuvių kalbos, į šį procesą įtraukiant ir tėvus bei senelius.
Kaip informuoja Prezidentūra, konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje atstovai.