Partijų ir politikų reitinguose didelių pokyčių per kelis mėnesius nematyti – pasak sociologo Vlado Gaidžio, šiuo metu reitingų viršūnėse pastebimos trys ryškiausios partijos, kurios savo pozicijų užleisti jau nebeturėtų.
Tiesa, ženkliai pakilo prezidento Gitano Nausėdos vertinimas – pasitikėjimą juo reiškia jau apie 60 procentų apklaustųjų.
Visgi ministrų kabinetui sekasi prasčiau – nors pasitikėjimas kai kuriais Vyriausybės nariais po truputį kyla, tik du ministrai šiandien gali pasigirti teigiamu visuomenės vertinimu.
Susiformavo aiškūs lyderiai
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, didžiausio rinkėjų palaikymo ir toliau sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Už šią politinę jėgą šiuo metu balsuotų 15,7 proc. gyventojų. Tiesa, kovo mėnesį socialdemokratams palaikymą reiškė kiek mažiau – 14,3 proc. rinkėjų.
Žemiau rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kuriuos šiuo metu balsuotų 12,1 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių.
Iš antrosios reitingų lentelės vietos konservatoriai išstūmė šiemet oficialiai susikūrusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. S.Skvernelio politinę jėgą palaikytų 11,6 proc. gyventojų, nors kovą „Vardan Lietuvos“ palaikė vos daugiau – 12,3 proc. apklaustųjų.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) stabiliai laikosi ketvirtojoje pozicijoje, tačiau jos reitingas kiek krito – kovą šią partiją palaikė 6,7 proc. rinkėjų, dabar ją palaikytų 5,5 proc. gyventojų. Už Liberalų sąjūdį kitą sekmadienį balsuotų 5,3 proc. gyventojų, už Darbo partiją – 3,7 proc.
„Vilmorus“ vadovas, sociologas V.Gaidys pastebėjo, jog reitingų lentelės viršuje jau įsitvirtino trys aiškūs lyderiai.
„Matosi, kad konsolidavosi trys pagrindinės jėgos – socialdemokratai, Tėvynės sąjunga ir S.Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“ – jos surenka 65 proc. visų rinkėjų. Kitoms partijoms, ypač valstiečiams, jau matosi akivaizdi pusės metų mažėjimo, nykimo tendencija – du kartus sumažėjo jų elektoratas.
Partiniame peizaže tarp tų didžiausių jėgų kitą mėnesį gali konfigūracija ir pasikeisti, bet jos yra trys, nusistovėjo toks vaizdas.
Ilgą laiką LVŽS buvo tarp lyderių, bet dabar jie akivaizdžiai nuėjo į antrą planą“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Gaidys.
Šiek tiek daugiau rinkėjų palaikymo jau sulauktų Laisvės partija – kovą šią politinę jėgą būtų palaikę vos 1,4 proc. apklaustųjų, dabar už ją balsuotų 2,6 proc. gyventojų.
Lietuvos regionų partijai bei Tautos ir teisingumo sąjungai savo balsą atiduotų vienodas skaičius rinkėjų – po 1,5 proc.
O mažiausiai palaikymo ir toliau sulauktų Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga – ją į parlamentą šiuo metu rinktų vos 1 proc. apklaustųjų.
26,7 proc. gegužės mėnesio respondentų vis dėlto nežinotų, už ką atiduoti savo balsą, dar 12,5 proc. rinkimuose apskritai nedalyvautų.
Didžioji dalis ministrų lieka „po minuso ženklu“
Populiariausiu ir geriausiai vertinamu politiku ir toliau išlieka prezidentas Gitanas Nausėda – kovo mėnesį jį palankiai vertino 51,4 proc. respondentų, dabar jį palaiko 60,3 proc. gyventojų, nepalaiko – 21 proc.
Socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę teigiamai vertina 45,7 proc. respondentų, neigiamai – 27,2 proc. apklaustųjų.
Pasak V.Gaidžio, tokį šalies vadovo pakilimą lėmė viena priežastis – G.Nausėdai atsirado progų pademonstruoti lyderystę.
„Jis peržengia tokią ribą, kada jau galime sakyti, kad reitingas yra geras. Ankstesnių prezidentų reitingai galbūt būdavo ir geresni, bet 60 procentų yra toks patenkinamas, geras rezultatas“, – aiškino sociologas.
Jis spėjo, kad ankstesnis prezidento reitingo smukimas galėjo būti susijęs ir su COVID-19 pandemija, tam tikrais jo pasisakymais.
„Per karantiną jis negalėjo vykdyti prezidento funkcijų, kaip paprastai žmonėms atrodo, ką prezidentas turi daryti. Prezidentas susitinka su kitais prezidentais, atstovauja valstybei, kažką nusprendžia, gauna, ir gal pusantrų metų praktiškai to nebuvo. Vienintelis atvejis, kada prezidentui taip nepasisekė, buvo Rolandas Paksas.
O dabar jau G.Nausėda buvo su grupe kitų prezidentų Kijeve, o tai labai pastebimas dalykas, ir ta normali prezidentinė veikla vėl atsirado. Manau, kad ir tas reitingas dėl to visai neblogas, ir svarbiausia, kad jis turi palaikymo visose socialinėse, demografinėse grupėse“, – pažymėjo sociologas.
Jau kelis mėnesius rinkėjai palankumą rodo dviem I.Šimonytės Vyriausybės nariams – krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei. A.Anušauską palankiai vertina 43,6 proc. apklaustųjų (kovą – 39,9 proc.), Moniką Navickienę – 30,9 proc. (kovą – 27,8 proc.)
Pasak sociologo, visuomenė A.Anušausku pasitiki ir dėl to, kad yra pasitikima pačia Lietuvos kariuomene.
„Kariuomenės reitingas ir jos palaikymas yra rekordinis. Per 25 metus čia yra didžiausias rezultatas, ir tai susiję su tuo, kaip mūsų kariuomenė pateikiama žiniasklaidoje – moderni, stipri, progresyvi, be kažkokių korupcinių šleifų. A.Anušauskas jai atstovauja, tad ir jo reitingas kyla. Tai vienas iš nedaugelio – penkių politikų, kuris yra su pliuso ženklu.
Tai labai nedaug, nes prieš 20 metų buvo 15-ka politikų su pliuso ženklu. Šiuo metu, sakyčiau, yra tokia politinė sausra“, – portalui lrytas.lt sakė V.Gaidys.
Visgi kiti ministrai ir toliau lieka „po minuso ženklu“. Finansų ministrę Gintarę Skaistę palankiai vertina 26,4 proc. respondentų (kovą – 20,8 proc.), nepalankiai į ją žiūri 27,2 proc. gyventojų.
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę palaiko 31,3 proc. apklaustųjų (kovą – 28,9 proc.), neigiamai ją vertina 42,3 proc.
O premjerės Ingridos Šimonytės reitingas išliko panašus – kovą ją teigiamai vertino 35,5 proc. apklaustųjų, dabar ją palaiko 35,2 proc., nepalaiko – 47,8 proc. apklaustųjų.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį teigiamai vertina 40,8 proc. apklaustų rinkėjų, neigiamai – 35,9 proc.
Taip pat toliau auga nepasitikėjimas Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu – palankiai jį vertina 27,7 proc. rinkėjų, tačiau nepalankiai į jį žiūri 41,4 proc. respondentų.
Prasčiausiai apklausti rinkėjai vertina ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei teisingumo ministrę E.Dobrowolską. A.Armonaitės nepalaiko 61,3 proc. respondentų, G.Landsbergio – 61,5 proc., E.Dobrowolskos – 47,8 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
