Kremlius gudrauja, Vokietija muistosi: G. Landsbergis įvardijo laukiančius iššūkius

Jeigu Vladimiras Putinas ir jo armija Ukrainoje pasieks pergalę, dėl to kaltas bus Berlynas. Tokie nuogąstavimai šiomis dienomis jau nuskambėjo ir pačioje Vokietijoje. Vakarų šalių abuojumas ir pasigirstantys siūlymai daryti nuolaidų režimui vis daugiau nerimo kelia ir Lietuvos politikams.

 Kremlius gudrauja, Vokietija muistosi: G. Landsbergis įvardijo laukiančius iššūkius.<br> Lrytas.lt montažas/Scanpix nuotr.
 Kremlius gudrauja, Vokietija muistosi: G. Landsbergis įvardijo laukiančius iššūkius.<br> Lrytas.lt montažas/Scanpix nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Konservatoriai aptarė pasirengimą savivaldos rinkimams.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 30, 2022, 5:54 AM, atnaujinta May 30, 2022, 12:22 PM

Kaip skelbia Ukrainos ir užsienio šalių žiniasklaida, buvęs Miuncheno konferencijos vadovas ambasadorius Wolfgangas Ischingeris savo šalies vyriausybę paragino peržiūrėti sprendimus dėl paramos Ukrainai.

Nerimas dėl Vokietijos abejingumo

Įtakingas diplomatas mano, kad pastaruoju metu iki minimumo sumažindama Ukrainai teikiamą paramą Vokietija smarkiai rizikuoja.

W.Ischingerio teigimu, V.Putino pergalė Ukrainoje būtų ypatingai pavojinga Vokietijai. „Mes negalime leisti, kad tai įvyktų – nei su Ukraina, nei su su visa centrine Europa“, – pabrėžė Vokietijos diplomatas.

Šio pareiškimo išvakarėse Vokietijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad per pastarąsias devynias savaites šalies Vyriausybė iki minimumo sumažino paramą Ukrainai.

Pastebima, kad nuo kovo pabaigos Ukrainą pasiekė tik dvi ginkluotės siuntos, tačiau ir jos buvo menkos vertės. Žiniasklaidos teigimu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas esą atsisako pateikti Ukrainai sunkiąją ginkluotę teisindamasis tariamais susitarimais su NATO sąjungininkais.

Tokią Vokietijos laikyseną jau atvirai kritikuoja ir buvęs aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Jis įsitikinęs, kad Vokietijos lyderystė šiuo atveju galėtų pakeisti karo eigą Ukrainoje.

Vokietijos valdžios atstovai nesutinka su kaltinimais, kad šalis vykstančiam karui skiria per mažai dėmesio ir, pavyzdžiui, nurodo, jog kaip tik šiuo metu ukrainiečių kariai yra mokomi naudotis vokiškomis haubicomis.

Apie Vokietijos ir kitų Vakarų šalių lyderių prieš Rusiją suglebusius raumenis jau atvirai kalba ir ukrainiečiai.

Antai Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje dalyvaujantis Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas sureagavo į pasigirstančias kalbas, kad jo šalis Kremliui galėtų padaryti teritorinių nuolaidų.

Jo teigimu, dalies teritorijos atsisakymas Kremliaus esą nenuramintų: „Tai yra visiška nesąmonė. Priešingai – nėra geresnio būdo kaip eskaluoti konfliktą, tai pasiduoti Kremliaus reikalavimams“.

Rusija atvėrė dar vieną frontą

Priekaištų Vakarų lyderiams dėl jų laikysenos Rusijos atžvilgiu vėl žeria ir Lietuvos politikai.

Antai Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad Vakarai bando išvengti konfrontacijos su Rusija, nors ji esą – neišvengiama.

Apie tai Lietuvos diplomatijos vadovas prakalbo sekmadienį vykusiame valdančiosios partijos tarybos posėdyje, kurioje buvo priimta rezoliucija, Rusiją įvardijanti didžiausia grėsme Europoje.

Kalbėdamas partijos bendražygiams G.Landsbergis akcentavo, kad be fronto Ukrainoje, Rusija atidarė ir dar vieną frontą, kurio tikslas – sukelti abejonių, ar verta padėti užpultai šaliai. „Tai viena iš Rusijos gudrybių. Tai labai baisus ir pavojingas frontas“, – pabrėžė konservatorių vedlys.

Anot G.Landsbergio, Rusijos karas su visu pasauliu vyksta stabdant laivybą Juodojoje jūroje. Ministro teigimu, rusai ją dabar visiškai kontroliuoja ir neleidžia naudotis uostu Odesoje, iš kurio buvo išgabenama milijonai tonų maisto.

Dėl to, pasak ministro, kai kurios šalys jau susiduria arba susidurs su maisto stygiumi, dėl to pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kyla problemų dėl infliacijos.

Anot G.Landsbergio, apie šiuos pavojus būtina garsiai kalbėti ir telkti įvairias koalicijas: „Rusija siekia priversti pasaulį abejoti, ar reikia toliau padėti Ukrainai. Tai labai baisus, pavojingas frontas, reikia apie jį kalbėti, jam ruoštis ir spręsti“, – mano konservatorių lyderis.

Politiko teigimu, Lietuva bando spausti kitas šalis, kad būtų siekiama atidaryti Odesos uostą: „Reikia išlaisvinti Juodąją jūrą nuo rusų okupantų. Tam reikia turėti karinių laivų.

Pasaulis šiandien nenori konfrontacijos su Rusija. Bet ta konfrontacija, mano nuomone, gali būti neišvengiama. Ne dėl Ukrainos, bet dėl kiekvienos pasaulio valstybės, kuri kentės dėl maisto stygiaus, dėl nesuvaldomo maisto kainų augimo.

Mes esame vieni iš šio fronto karių, kurie kaunasi jau ne už save ar už Ukrainą, bet ir už tuos, kurie kentės nuo V.Putino režimo priimtų sprendimų“.

Pasaulis – kryžkelėje

Tačiau G.Landsbergis mano, kad šiuo metu pasaulis yra atsidūręs kryžkelėje ir ji esą ne mažiau reikšminga nei karo pradžia.

„Trys mėnesiai išeikvojo labai labai daug Vakarų valstybių jėgų ir dabar yra atviras klausimas, kokie bus kiti žingsniai“, – kalbėjo konservatorių vedlys.

Jis įvardijo tris laukiančius iššūkius. Vienas jų – ar pavyks Ukrainai padėti taip, kaip iki šiol. „Keblumų kyla dėl to, kad mes visi, Lietuvoje ir ypatingai Vakaruose, patikėjome, kad Ukraina jau laimėjo“, – sakė G.Landsbergis.

Anot prieš dvi savaites Kijeve apsilankiusio Lietuvos diplomatijos vadovo, šį optimizmą gesina ir patys ukrainiečiai. „Anksčiau už uždarų durų, o dabar jau ir atvirai jie sako: nemanykite, kad pergalė jau pasiekta, nenuleiskite rankų“, – kalbėjo ministras.

G.Landsbergis pripažino, kad prieš dvi savaites tokios kalbos jam nepasirodė ypač reikšmingos.

„Tačiau šiandien akivaizdu, kad tai jau tampa pagrindine žinia, nes dabar daugiausia kalbama apie tai, kaip reikėtų susitarti su rusais. Ne kaip laimėti, ne kaip juos išstumti lauk, ne kaip atsiimti visas užimtas teritorijas, bet kaip susitarti su okupantu. Tai labai pavojingas kelias“, – dėl Vakaruose įsivyraujančių nuotaikų įspėjo ministras.

Tačiau G.Landsbergis mano, kad tik patys ukrainiečiai, be kitų pagalbos, gali nuspręsti, kas jiems yra taika ir kas jiems yra pergalė.

„Ne italai, ne prancūzai ir net ne amerikiečiai. Net ne mes pasakysime, kas yra ukrainiečių pergalė. Jie patys tai nuspręs, matydami, kiek turės jėgų ir kiek mes duosime ginklų“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Anot G.Landsbergio, ginklus ir kitą pagalbą pasaulis ukrainiečiams turi teikti tol, kol jie pasakys, kad pasiekė tai, ką norėjo pasiekti. Bet jis pastebėjo, jog kai kuri Ukrainai žadėta parama jos taip ir nepasiekė.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ukrainiečių pergalės dėl Kijevo, dėl Charkovo parodė, kad Ukraina gali laimėti. „Jie turi pakankamai valios, pakankamai užsispyrimo ir jėgų iš okupantų atsiimti didžiules teritorijas. Tai, ką jie atsiėmė yra kraupu, bet mūšiai laimėti. Jie laimėjo todėl, kad gavo paramos iš Vakarų, taip pat ir Lietuvos“, – sakė G.Landsbergis.

Rusijos izoliacija – ne pažeminimas

Užsienio reikalų ministras taip pat akcentavo, kad Rusijos ir Ukrainos karo baigtis lems viso pasaulio likimą.

Pasak G.Landsbergio, jei bus suteiktas šansas okupantui užimti teritoriją, tai gali būti pakartota ir kitur.

Konservatorių lyderis taip pat pabrėžė, kad Rusija turi būti izoliuota, bet agresiją vykdančio Kremliaus izoliacija negali būti traktuojama kaip pažeminimas.

Rusija turi būti izoliuota, ir tai nėra Rusijos pažeminimas, tai nėra Rusijos žmonių pažeminimas.

Šis režimas, kurį Lietuvos Seimas yra pripažinęs teroristiniu ir vykdančiu genocido nusikaltimus, jis turi būti izoliuotas tol, kol jis nepasikeis. Šiam režimui išsaugoti veido nepavyks. Jis jį prarado“, – akcentavo politikas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.