„Šianden turbūt, nepabijokime to žodžio, įvyko istorinis Vokietijos kanclerio vizitas Lietuvoje. Galiu tikrai konstatuoti, kad šis vizitas ypatinga svarbus dar ir tuo, jog jis vyksta mums nepaprastai svarbaus įvykio išvakarėse – NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks birželio pabaigoje Madride.
Vokietijos kancleris atvežė gerą naujieną Lietuvai – Vokietija ketina imtis lyderystės ir įgyvendinti savo, kaip NATO priešakinėms pajėgoms vadovaujančios valstybės, pareigą, kitaip tariant, sustiprinti savo karinį buvimą čia, Lietuvoje. Ji ketina sustiprinti jį iki brigados lygmens.
Vienas iš tikslų, viena iš svajonių, apie kurią mes galvojome laukdami NATO viršūnių susitikimo, praktiškai tampa realybe ir kūnu jau šiandien“, – po apsilankymo Pabradėje pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, šalies vadovas patikslino, kad brigados kovinį vienetą sudarytų ne tik kariai iš Vokietijos. Jo teigimu, Lietuva padarys viską, kad infrastruktūra tokio kovinio vieneto delegacijai šalyje būtų įrengta kuo greičiau.
Prezidento manymu, brigada Lietuvoje galėtų atsirasti per vienerius ar pusantrų metų. Be to, G.Nausėda išsakė lūkestį, kad šalyje būtų tikslinga turėti ir dar vieną papildomą batalioną nuolatinėms pratyboms.
Brigadą, anot kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, sudaro 5000–6000 karių. „Pagal tai, ką mes dabar turime, tai yra 5–6 kartus daugiau“, – skaičiavo jis.
Apie duotą pažadą po susitikimo Prezidentūroje su Lietuvos vadovu, Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais kalbėjo ir pats O.Scholzas.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį, stiprinant rytinį NATO flangą. Mes sukursime stiprią brigadą. Tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – tvirtino O.Scholzas.
Lietuva tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.
G.Nausėda anksčiau yra pripažinęs, kad Aljanso šalių pozicijos dėl batalionų auginimo iki brigadų skiriasi, tačiau yra „bendras suvokimas, kad grėsmė egzistuoja, kad privalome rengtis“. Vis dėlto kol kas konkretaus sutarimo šiuo klausimu nėra.
Didės karių skaičius
Pasak G.Nausėdos, sutarta, kad Baltijos šalyse būtina stiprinti gynybinius pajėgumus, didinat dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą.
„Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas pranešė padėkojęs O.Scholzui už Vokietijos pasiryžimą didinti indėlį į Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą.
„Vokietijos karių, vadovaujančių NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, buvimas Lietuvoje yra tikrai svarbus sąjungininkų solidarumo ir vienybės ženklas. Esame pasirengę priimti daugiau vokiečių pajėgų ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“, – patikino jis.
Vokietijos kancleris pabrėžė, kad šiuo metu bene svarbiausia žinia – Aljanso demonstruojama vienybė prieš Rusijos agresiją.
„Tai yra karas, kuris atnešė lūžį, kai Rusija sulaužė visas taisykles, dėl kurių mes buvome susitarę ir kurių laikėmės dešimtmečiais – šios taisyklės buvo sulaužytos smurtu“, – pareiškė jis.
Vokietijos kanclerio vizitas prasidėjo nuo dvišalio susitikimo su Lietuvos prezidentu. Po daugiau nei pusvalandžio susitikimas virto keturšaliu – prie jų prisijungė ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ministrai pirmininkai.
Pastarasis susitikimas užtruko ilgau, nei planuota. Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos lyderiai kalbėjosi apie pusantros valandos. Vėliau prezidentas ir Vokietijos kancleris lankėsi Pabradėje, kur susitiko su kariais.
Nepritaria, kad Ukrainą remia per mažai
Vokietijos kancleris ir Lietuvos prezidentas susitikimo metu aptarė ir pagalbos kariaujančiai Ukrainai klausimą. G.Nausėdos teigimu, Europa padarė daug, kad padėtų Ukrainai, tačiau ji vis tiek turi didinti savo pagalbą.
„Kalbėjome apie Rusijos karą Ukrainoje ir Europos atsaką. Europa padarė daug, kad padėtų Ukrainai, tačiau to nepakanka. Karas dar nelaimėtas. Turime išlikti šiame kelyje ir jokiu būdu nemažinti greičio. Priešingai – tik didinti“, – po susitikimo paskelbė šalies vadovas.
Anot jo, „privalome visapusiškai remti Ukrainą, didinti spaudimą Rusijai, griežtinti sankcijas, mažinti energetinę priklausomybę nuo agresoriaus. Turime padaryti viską, kad apgintume savo vertybes ir taiką. Esame ir norime likti teisingoje istorijos pusėje“.
„Tikiu, kad iliuzijų dėl Rusijos nebeliko niekam“, – įsitikinęs prezidentas.
Savo ruožtu Vokietijos kancleris atmetė kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus. Jo teigimu, karine prasme Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų.
„Gal tik JAV teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: dideliais kiekiais teikiame amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – aiškino O.Scholzas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.
„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų. Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino Vokietijos kancleris.
„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerį stojo ginti G.Nausėda.
„Man atrodo, Vokietijos kancleris labai aiškiai paneigė tą kartais pasitaikančią informaciją, kad neva yra vengiama teikti karinę pagalbą Ukrainai. Aš manau, kad karinė pagalba yra teikiama ir, svarbiausia, bendradarbiaujant su kitomis regiono šalimis, kurios teikia ir po to gali tikėtis atitinkamos Vokietijos paramos.
Mes Lietuvoje turime tokį posakį: „Nevarykime Dievo į medį“, – dėstė prezidentas.
Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.
Praėjusią savaitę O.Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.
Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Tai – pirmasis O.Scholzo vizitas Lietuvoje. Vokietijos kanclerio pareigas jis eina nuo praėjusių metų gruodžio.
