Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų, didžiąją dalį šių lėšų skyrė Europos Komisija.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius antradienį teigė, kad gyventojai dėl tokio sprendimo nerimauti neturėtų.
„Norime nuraminti aplinkinius gyventojus, kad dėmesys toms teritorijoms bus padidintas, ir migrantai neturėtų kelti pavojaus. Iš kitos pusės, yra būgštavimas, kad tai netaptų traukos faktoriumi. Fizinio barjero statybos vyksta, stebėjimo sistemos instaliuojamos, iki metų pabaigos tikrai būsime visiškai pasiruošę užtikrinti sienos apsaugą, tai pavojus gal toks yra, kad tai paskatintų trauką, kad galbūt Lietuvoje jiems būtų suteiktos kažkokios liberalios teisės.
Mes turime užtikrinti tiek migrantų nepatekimą į Lietuvą, toliau tęsiant apgręžimo politiką, tiek ir užtikrinant viešąjį saugumą Lietuvos teritorijoje. Tokie du iššūkiai egzistuoja, mes jiems pasiruošę“, – kalbėjo viceministras.
Tolimesni institucijų veiksmai priklausys nuo to, ar užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ar neteisėtas migrantas.
Iš 2627 migrantų, 1467 turi neteisėto migranto statusą, nes nesiprašė arba negavo prieglobsčio ir visi teisminiai ginčai baigti – jie turi būti išsiųsti iš šalies. Dėl neteisėtų migrantų Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip ir numatyta įstatyme, suėjus 12 mėn. kreipsis į teismą, kuris spręs dėl judėjimo apribojimų arba alternatyvių priemonių skyrimo.
Alternatyvios priemonės gali būti įvairios, pavyzdžiui, užsienietis gali gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau privalo apie savo buvimo vietą periodiškai pranešti atsakingoms institucijoms. Užsieniečio priežiūra taip pat gali būti patikėta Lietuvos Respublikos piliečiui arba šalyje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti. Asmuo gali būti apgyvendintas ir užsieniečių apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendintas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Teismai individualiai įvertins kiekvieno užsieniečio situaciją, galimybę savarankiškai apsigyventi ir pasirūpinti savimi ir skirs atitinkamą priemonę bei nurodys užsieniečio gyvenamąją vietą. Tokiu būdu bus sprendžiami ir tie atvejai, kai užsienietis neturi kur savarankiškai gyventi.
Teismo sprendimu jis dar šešiems mėnesiams galės likti gyventi užsieniečių apgyvendinimo vietoje, ribojant arba neribojant jo judėjimo. Užsieniečiai, kurie gyvens apgyvendinimo centruose, galės naudotis centruose teikiamomis paslaugomis, taip pat visiems užsieniečiams bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, vaikams švietimo paslaugos.
Iš visų šiuo metu Lietuvoje gyvenančių migrantų 1160 turi prieglobsčio prašytojo statusą – jų prašymai dar nagrinėjami arba dėl nesuteikto prieglobsčio dar vyksta teisminiai procesai. Įvertinus individualias aplinkybes, dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimus ir toliau priims Migracijos departamentas. Tikėtina, kad daugumai jų judėjimo ribojimai nebus taikomi. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.
Viceministro A. Abramavičiaus teigimu, ir toliau bus dedamos pastangos prieglobsčio negavusius užsieniečius grąžinti į kilmės šalis.
„Neteisėta migracija Europos Sąjungoje – netoleruotina. Neteisėti migrantai anksčiau ar vėliau turės būti grąžinti į jų kilmės šalį. Nepaisant to, ar jie gyvens užsieniečių apgyvendinimo centruose, ar savarankiškai, mes ir toliau vykdysime sprendimą išsiųsti juos į kilmės šalis. Nutarta 1000 eurų išmoką savanoriškai išvykstantiems pratęsti iki rugsėjo 22 d. – tikimės, kad šia galimybe bus pasinaudota“, – teigia viceministras.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas informavo, kad fizinio barjero statybos darbai intensyviai vyksta ir toliau.
„Šiuo metu tiek su koncertinos statyba, tiek su taip vadinamos tvoros statyba arėjame prie 400 kilometrų. Viso turime sienos su Baltarusija arti 700 kilometrų, bet padengimas dėl tam tikrų aplinkybių, gamtinių sąlygų, pelkių ar vandens telkinių, kur nėra galimybės to barjero pastatyti, šiek tiek mažiau to barjero bus statoma. Yra numatyta apie 550 kilometrų tvoros ir kiek daugiau – koncertinos“, – nurodė R.Petrauskas.
Iš viso nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai, 602 iš jų – 2022 metais. Dar 45 užsieniečiai yra išreiškę norą grįžti į kilmės šalis.
Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje. Jeigu jie pabėgs iš Lietuvos ir bus sulaikyti kurioje nors kitoje ES šalyje – bus grąžinti atgal į Lietuvą.
Seimas šiuo metu sprendžia dėl galimybės dirbti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams. Tokią teisę užsieniečiai įgytų po 12 mėn. nuo užregistravimo MIGRIS dienos. Vidaus reikalų ministerija pritaria tokios galimybės atsiradimui, nes užsienietis galėtų savarankiškai gyventi ir išsilaikyti pats.
