Trakai ruošiasi pokyčiams: gelbės silpstančias mokyklas, stiprins ligoninę

Švietimas ir sveikatos apsauga – sritys, apie kurių pokyčius šiandien kalbama itin garsiai. Vargu, ar kas gali pasiginčyti, kad senu vežimu amžinai neriedėsi. Daugelį metų Trakuose buvo atidėliojamos būtinos permainos, o tai – praradimas vietos gyventojams. Geriems vaikų mokymosi rezultatams reikalingos šiuolaikiškos ugdymo erdvės ir bendraklasių būrys, sveikatos priežiūrai – stipri ligoninė su modernia įranga ir pacientų srautais. Būtent šioms sąlygoms suteikti Trakų rajono savivaldybė ėmėsi kai kam galbūt sunkių, bet būtinų pokyčių. Keisis švietimo įstaigų tinklas, naujam veiklos etapui ruošiasi ir atsivėrusias galimybes išnaudoti pasiryžusi Trakų ligoninė.

Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 7, 2022, 9:28 AM, atnaujinta Jun 7, 2022, 9:29 AM

Antai Trakų rajono mokyklų tinklas atrodo keistai: iš 16 mokyklų net 11 – gimnazijos. Mokiniai pabyra po gimnazijas, tad vyresnieji jau nebesuformuoja doros klasės. Kai kur susirenka vos 4–5 mokiniai, o valstybinių egzaminų rezultatai neblizga. Sistema neefektyvi, bet ir brangi. Trakų rajono savivaldybė skaičiuoja, kad jai išlaikyti kasmet reikia per pusės milijono eurų.

Vykdyti mokyklų pertvarką savivaldybes skatina Vyriausybė. Pagal jos planą mažos mokyklos turėtų tapti didesnių padaliniais, nebelieka jungtinių klasių vyresniems vaikams, drauge bus galima jungti ne daugiau dviejų pradinukų klasių.

Žinoma, kokia pertvarka be pasipriešinimo. Trakuose nebeveikiančio modelio įsikibę laikosi prastus rezultatus rodančių mokyklų vadovai ir pedagogai. Politikai ėmė kelti tautinių mažumų klausimą, nors pertvarka palies ir lietuviškas mokyklas.

Mokinių skaičius mokyklose sumažėja ne per dieną. Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, per pastaruosius metus gimstamumo rodikliai krito. Todėl šią gegužę duris užvėrė Trakų ligoninės Akušerijos skyrius. Nuo šiol būsimos mamos galės išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ir bus nemokamai nuvežtos į artimiausią arba jos pasirinktą gydymo įstaigą Vilniaus apskrityje, kur teikiamos akušerijos paslaugos.

Gimdymų Trakų ligoninėje nebelieka dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimo nebefinansuoti akušerijos paslaugų šioje gimdymo įstaigoje. Priežastis – per mažai gimdymų ir mažesnis negu 50 km atstumas iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios įstaigos.

Pagal Vyriausybės nutarimą, Akušerijos skyriuje turi būti atliekama ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus, o Trakų ligoninėje pernai pasaulį išvydo 213 naujagimių.

Tiesa, remiantis tuo pačiu kriterijumi, akušerijos skyrių nelieka dar septyniose rajonų ligoninėse.

Trakų rajono meras Andrius Šatevičius tikino, kad pokyčiai, nors ir sunkūs, bet ligoninės nesilpnina. Ši galės puikiai išsilaikyti susitelkdama į chirurginį darbą. Stipri Trakų ligoninė – nauda visos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nes kokybiškas paslaugas gautų ne tik vietiniai, operuotis galėtų ir vilniečiai.

Pertvarka padės išgelbėti mokyklas

Permainos švietimo srityje yra gyvybiškai būtinos, sako Trakų rajono mero pavaduotojas Jonas Kietavičius.

„Mūsų švietimo įstaigų tinklas nebuvo tvarkomas ilgus metus. Pertvarką pristabdė ir kai kurių politikų veiksmai. Kažkas gal labiau rūpinosi tuo, kaip išlaikyti tam tikrų politinių pažiūrų įstaigų vadovus. Yra etatai, darbo užmokestis, mokykla šalia – patogu.

Tačiau, kai pažvelgiame į mokinių pažangumo rezultatus, tas patogumo jausmas išgaruoja. Pažiūrėkime į Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją. Į jos vienuoliktas-dvyliktas klases pavyko surinkti tik po 4–5 mokinius. Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus 2021 m. ši gimnazija užėmė priešpaskutinę vietą.

Situaciją tvarkyti reikia ne tik Vyriausybės nutarimais, sprendimai turi būti priimti ir savivaldybės lygmenyje.

Švietimo įstaigų reforma mūsų rajone reikalinga tam, kad mūsų mokiniai turėtų geresnes galimybes pasiekti puikių rezultatų“, – aiškino J.Kietavičius.

Pasak jo, dalis gimnazijų taps progimnazijomis, pagrindinėmis mokyklomis arba gimnazijų skyriais. Jaunesni mokinukai administracinio pokyčio nepajus, o vyresni į gimnazijos statusą išlaikiusias mokyklas bus patogiai pavežami.

Kitų gimnazijų skyriais tampa šiuo metu mažiausiai mokinių turinčios įstaigos. Prie didesnių lenkiškų gimnazijų prijungtos bus Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla ir Paluknio Longino Komolovskio gimnazija.

„Tai leis ne tik sumažinti išlaidas, bet ir padidinti mokinių skaičių stambesnėse lenkiškose gimnazijose. Jei nieko nedarytume, jos jau po kelerių metų būtų pasmerktos žlugti, nes nebesurinktų pakankamo gimnazistų skaičiaus, jų lauktų žlugimas“, – patikino J.Kietavičius.

Didžiausia nauda – mokiniams

Kilo priekaištų esą mokyklų pertvarka neteisinga tautinių mažumų atžvilgiu. Tačiau Trakų rajono vicemeras pabrėžia, kad reforma palies visas savivaldybės švietimo įstaigas.

„Kaltinti mus tautinių mažumų teisių pažeidimu yra tiesiog nesuprantama. Visai neseniai Trakų rajono savivaldybė iš savo biudžeto skyrė apie milijoną eurų lenkiškos gimnazijos remonto darbams. Kur čia matote tautinių mažumų diskriminaciją?“, – retoriškai klausė J.Kietavičius.

Pasak jo, didesnėms tautinių mažumų mokykloms papildomi mokiniai yra tiesiog būtini, nes per kelis metus dėl nepakankamo gimnazistų skaičiaus jas gali ištikti liūdnas likimas.

Trakų rajono vicemeras pastebėjo, kad Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos vyresnėse klasėse jau dabar nėra 21 mokinio, o nuo 2026 m. įsigalios minimalaus vienuoliktos-dvyliktos klasės mokinių skaičiaus reikalavimas.

Taip, daliai gimnazistų po pertvarkos mokykla fiziškai nutols, bet J.Kietavičius akcentuoja, kad šešiolikmečiai-septyniolikmečiai – beveik suaugę žmonės, didesnių problemų jiems kilti neturėtų.

„Juk kalbame ne apie pirmokiukus ar antrokus. Nejau paaugliams bus problema atsikelti anksčiau, jie nesaugiai jausis pavežami iki gimnazijos?

Daugelis tėvų net nesusimąsto, kad į geresnę infrastruktūrą, profesionalius pedagogus turinčią mokyklą iškeliavusiam mokiniui atsivers daug geresnės ateities perspektyvos. Negi smulkus patogumas yra svarbiau už geresnį išsilavinimą, šansą ateityje susikurti daug geriau aprūpintą gyvenimą?“, – retoriškai klausė J.Kietavičius.

Jo įsitikinimu, pakaktų, jog tėvai palygintų ugdymo erdves dabartinėse vaikų mokyklose ir didesnėse gimnazijose. Tuomet jie pamatytų akivaizdų skirtumą.

Trakų rajono vicemeras akcentavo, kad pokyčiai taip pat reikalingi norint dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Šios dėka pedagogai galės pakelti kvalifikaciją, infrastruktūros gerinimui ir edukacinių erdvių sukūrimui numatyta iki pustrečio milijono eurų.

„Investicijos leis pakelti vaikų ugdymo kokybę, mokiniai įgys daug naujų galimybių. Jeigu atsisakytume tokio šanso, labiausiai nukentėtų mūsų moksleiviai. Iš mūsų pusės tai būtų mažų mažiausiai neatsakinga“, – sakė J.Kietavičius.

Ieškojo išeičių skyriui išsaugoti

A.Šatevičius apgailestavo, kad dėl VLK sprendimo nutraukti finansavimą, Trakų ligoninėje duris užvers Akušerijos skyrius, tačiau patikino, kad dėtos visos „mero kompetencijoje esančios“ pastangos jį išsaugoti.

Dėl situacijos kalbėtasi ir su sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, siūlyta, kad Akušerijos paslaugos Trakuose galėtų būti teikiamos kaip Vilniaus gimdymo namų arba Vilniaus Lazdynų ligoninės Akušerijos skyriuje. Taip pat reaguojant į susiklosčiusią situaciją ir gyventojų tarpe kilusį didžiulį rezonansą, tiek SAM, tiek TLK buvo siųstas raštas dėl bendradarbiavimo užtikrinant stacionarių akušerijos paslaugų prieinamumą Trakų rajone.

„Mes norėtume, kad mūsų gyventojai turėtų akušerijos paslaugas. Vyriausybės sprendimas mus labai nuliūdino, nes planavome ir ligoninės plėtrą kartu su Akušerijos skyriumi. Ne paslaptis, kad turime puikiai įrengtą Akušerijos skyrių su atskiromis voniomis, kur gimdyvės gali ir privačiai pabūti, vienos“, – sako Trakų rajono meras.

A.Šatevičius pabrėžia, kad kalbėta tik išskirtinai apie Akušerijos skyriaus integraciją.

„Trakų ligoninė kaip juridinis vienetas privalo išlikti. Žinau, kad privalome atlikti tam tikrus namų darbus, pagerinti paslaugų kokybę, ieškoti finansavimo galimybių, nes ir gydytojų atlyginimai priklauso nuo daugelio veiksnių“, – sako A.Šatevičius.

Meras patikino suprantąs, kad VLK sprendimą nebefinansuoti Akušerijos skyriaus darbo lėmė nustatyti kriterijai, tačiau jis svarstė, ar nebūtų laikas juos peržiūrėti.

„Galbūt rodikliai turėtų būti kitokie. Jei žiūrime į demografinę padėtį, matome, kad gimstamumas mūsų šalyje mažėja. Tikriausiai reikėtų tuos rodiklius ne didinti, o mažinti“, – pastebi A.Šatevičius.

Jo teigimu, išlaikyti ligoninėje Akušerijos skyrių metams reikėtų apie 500 tūkst, eurų. Tokie pinigai būtų per didelė našta savivaldybei. Be to, pasak mero, tai būtų ne visai teisinga vietos gyventojų atžvilgiu.

„Pas mus gimdyti atvyksta ir moterys iš kitų savivaldybių. O skyrius būtų išlaikomas iš savivaldybės biudžeto. Čia mūsų gyventojų pinigai. Tai reikštų, kad mūsų gyventojai turėtų išlaikyti ir kitų rajonų gimdyvių gimdymus. Tai nėra visiškai racionalu. Finansuoti skyrių iš savivaldybės ir neturime galimybių, ir tai būtų ne visai logiška“, – pastebi A.Šatevičius.

Stiprins chirurginį darbą

Pasak mero, vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Trakų ligoninė galėtų palengvinti sostinės gydymo įstaigoms tenkantį krūvį. Šiuo tikslu planuojama sustiprinti chirurginį skyrių.

„Turime galimybių pakelti dienos chirurgijos paslaugų lygį mūsų regione. Yra tikrai sunkios greitosios pagalbos operacijos, kurių dauguma gali būti atliekamos ir dienos chirurgijos skyriuje. Taip nuimtume apkrovą ir nuo Lazdynų ligoninės.

Taip pat atsirastų vietos ir planinėms operacijoms. Juk yra daug žmonių, kurie laukia eilėje, negali sau leisti operacijos privačioje gydymo įstaigoje. Gaunasi, kad eilė stovi, bet Trakuose esančios dvi operacinės nėra užimtos. Manau, mūsų regiono mastu tai visiškai neracionalu“, – sako A.Šatevičius.

Anot jo, tai leistų pritraukti į ligoninę lėšų už dienos chirurgios paslaugų atlikimą, tad gydymo įstaiga galėtų išlaikyti aukšto lygio specialistus pasiūlydama jiems konkurencingą atlyginimą.

Nėščiosios paslaugas ir toliau gaus Trakuose

Trakų ligoninės atstovai pranešė, kad apie Akušerijos skyriaus veiklos sustabdymą gydymo įstaigoje jau informuotos Greitosios medicinos pagalbos, pirminio lygios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios nėščiųjų sveikatos priežiūrą. Informacija patalpinta Trakų ligoninės, Trakų rajono savivaldybės tinklalapiuose, paskelbta vietinėje spaudoje.

Iki šiol veikęs Akušerijos skyrius yra moderniai įrengtas, neseniai renovuotas pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Trakų ligoninėje už 900 tūkst. eurų įrengtos dvi gimdyklos, sutvarkytos kitos patalpos, gauta medicininės įrangos dar už 349 tūkst. eurų, 85 medikai pakėlė kvalifikaciją.

Pagal programą buvo įsipareigota bent penkerius metus nekeisti veiklos profilio. Šis terminas pasibaigė, tad ir nebeliko saugiklio, kliudžiuosio įgyvendinti Vyriausybės nutarimą, kai 300 gimdymų nesurenkančiai įstaigai akušerinės paslaugos nėra finansuojamos.

Planuojama, kad ligoninėje ir toliau bus teikiamos dienos ginekologijos paslaugos. Akušerijos skyriaus įranga bus naudojama teikiant kitas tiek konsultacines, tiek stacionarines paslaugas.

„Tai reikš, kad dalį įrangos mes galime panaudoti. Taip pat išsaugosime bent dalį dabartinio Akušerijos skyriaus personalo“, – sako A.Šatevičius.

Trakų ligoninės administracija nurodo, kad akušerijos skyriuje dirbantys gydytojai akušeriai-ginekologai darbus ligoninėje tęs toliau, pasikeis tik jų darbo krūviai.

„Akušerėms, slaugytojoms ir pagalbiniam medicinos personalui yra pasiūlytas darbas įstaigoje. Dauguma akušerių dirba antraeilėse pareigose, jos turi pagrindines darbovietes Vilniuje. Kita dalis akušerių yra pensijinio amžiaus“, – nurodo pati gydymo įstaiga.

Iš viso skyriuje dirbančiųjų – 17,25 etato.

Tai reiškia, kad Trakų ligoninėje ir toliau bus rūpinamasi nėščiosiomis, čia visa reikalinga priežiūra joms bus teikiama iki pat gimdymo dienos.

Naujas direktorius sustiprins ligoninę

Jau ne vieną mėnesį garsiai kalbama apie sveikatos apsaugos ministerijos planuojamą gydymo įstaigų tinklo pertvarką. A.Šatevičius pabrėžia, kad Trakų ligoninė turi išlikti atskira gydymo įstaiga su plataus profilio medicinos paslaugomis. Pasak mero, tam yra objektyvios priežastys.

„Esame pakankamai kaimiška vietovė. Žiūrint kiek Aukštadvaris yra nutolęs nuo pačių Trakų, nebūtų galimybės užtikrinti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, jei tai būtų į slaugą orientuotas Lazdynų ligoninės skyrius. Privalome ir toliau išlaikyti visų paslaugų teikimą, gerinti jų kokybę“, – akcentuoja A.Šatevičius.

Jau įvyko ir Trakų ligoninės vadovo konkursas. Planuojama, kad sulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados naujas vadovas pareigas galės pradėti eiti jau vasaros pradžioje.

„Tikiuosi, kad atėjęs naujas vadovas suteiks mums dar daugiau svorio nelengvoje kovoje, tolesnėse diskusijose su ministerija. Matome pakankamai nemažą spaudimą dėl susijungimo su Lazdynų ligonine. Tokiam žingsniui aš nepritariu ir nepritarsiu“, – sako Trakų rajono meras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.