Kada baigsis karas?
Trečiadienį savo feisbuko paskyroje atsakinėdamas į gautus klausimus krašto apsaugos ministras A.Anušauskas teigė daugiausiai sulaukiantis klausimų apie tai, kada pasibaigs karas Ukrainoje.
„Kada pasibaigs karas, kada Ukraina nugalės? Manau, kad karas gali ir užtrukti, tačiau visa tai priklauso nuo šalių galimybių.
Pirmiausia, be abejo, pačios agresorės, Rusijos galimybių. Jos nėra neribotos – mes tai matome pagal resursų, kuriuos naudoja kariniuose veiksmuose, kaitą.
Pavyzdžiui, kaip keičiasi raketos, kurios buvo naudojamos smūgiams į Ukrainos infrastruktūrą, kokie pakeitimai ateina į tas bataliono kovines grupes, kurios jau kariauja Ukrainos rytuose ir pietuose. Fiksuojame daugelį dalykų, kurie rodo, kad Rusijos resursai tikrai nėra begaliniai“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Jo teigimu, rusų pajėgos naudoja atsargas, raketas, kurios buvo pagamintos prieš keletą dešimtmečių. Taip pat Rusija pradėjo į Ukrainą siųsti tankus T62, kurie pagaminti dar 7-ajame dešimtmetyje.
„Yra daugybė dalykų, kurie rodo, kad Rusija naujų pajėgumų nesugeneruoja. Bet karas gali užtrukti ir kalendorinius metus – nuo vasario iki vasario.
Net jeigu atsirastų galimybės jį užbaigti kažkuriomis, dabar nežinomomis, sąlygomis anksčiau, vis tiek kol būtų sudaryti visi susitarimai, praeitų daug laiko – galbūt net daugiau negu kalendoriniai metai“, – pastebėjo ministras.
Jau ruošia karius
Tuo metu paklaustas, kodėl Vakarų valstybės delsia su toliašaudės artilerijos tiekimu Ukrainai, A.Anušauskas teigė, kad problema yra pačių valstybių galimybės.
„Galimybės egzistuoja, tačiau jos nėra pakankamos didelio masto karui, o Ukrainoje vyksta išties didelio masto karas. Toliašaudė artilerija yra gyvybiškai reikalinga, susitarimai dėl šios ginkluotės tiekimo Ukrainai yra nepaprastai reikšmingi“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Jo teigimu, Ukraina iš Vakarų valstybių gaus tikrai ne vieną vienetą „HIMARS“ toliašaudžių raketinės artilerijos sistemų, kurios gali pasiekti taikinius už 70–80 kilometrų.
„Šalys su Ukraina jau ne tik sudariusios konkrečius susitarimus, bet jau ruošia ukrainiečių karius valdyti šias sistemas. Nes valdyti jas reikia išmokti“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Ministras pabrėžia, kad ukrainiečiai naudotis šiomis sistemomis bus apmokyti per rekordiškai trumpą laiką – paskelbta, kad mokymai užtruks tris savaites.
Pati Lietuva, kaip ir visos Baltijos šalys, taip pat yra suplanavusi „HIMARS“ sistemų įsigijimą. Tačiau A.Anušausko teigimu, Lietuva toliašaudes sistemas galėtų turėti po kelerių metų – dabar prioritetas yra pagalba Ukrainai.
„Jos nepaprastai sustiprins mūsų gynybinį pajėgumą“, – teigė jis.
Klausimai dėl Vokietijos patikimumo
Klausimų taip susilaukė Vokietijos, kaip vienos iš pagrindinių Lietuvos sąjungininkių, patikimumas galimo karo atveju. Pastebėjus dviprasmišką Vokietijos politikų elgesį Ukrainos atžvilgiu, nuogąstaujama, kad lemtingą dieną X Vokietijos kariai Lietuvoje galėtų „susipakuoti mantą“ ir išvykti namo.
Savo ruožtu A.Anušauskas patikino, kad Vokietija yra atsakinga partnerė, kuri vykdo ir vykdys savo įsipareigojimus iki galo.
„Norint ką nors keisti, reikia turėti tuos pajėgumus. Vokietija yra viena iš tų šalių, kuri labai aiškiai deklaravo savo poziciją ir jos pakeitimą karo atžvilgiu – paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą, pradeda atkūrinėti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios prieš keletą dešimtmečių buvo tikrai stiprios, ypač Šaltojo karo metu. Vokiečiai čia turi labai stiprius pajėgumus.
Jeigu kalbate apie tai, kad dieną X kas nors susipakuos, tai tokių galimybių nėra. Tą liudija kariniai ir politiniai sutarimai, tą liudija ir mūsų bendra karių sąveika pratybose, vieni kitų pažinimas, gebėjimas veikti kartu – daugelis dalykų, kurių, ko, gero, pašalinis stebėtojas net negali įvertinti“, – paaiškino ministras.
