Kol Seime vyko nuožmios batalijos dėl partnerio statuso įteisinimo diplomatinėje tarnyboje, beveik nepastebėti liko kitame fronte tarp politikų vykę ne ką mažiau aršūs mūšiai.
Seimas pritarė Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoms, kurios, be kita ko, numato, kad diplomatų partneriai galės turėti tokias pat teises bei socialines garantijas kaip sutuoktiniai ir kiti šeimos nariai.
Daug aistrų kėlusį projektą pateikė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Tiesa, įstatyme numatyta išlyga, kad jos įsigalios tik tuo atveju, jei Seimas įteisins partnerystę.
Kol kas Seimas dėl to trypčioja, bet priimant Diplomatinės tarnybos įstatymą tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui prieštaraujantys politikai garsiai piktinosi, kad nepavykus įeiti pro duris esą bandoma lipti per langą.
Šių rietenų fone liko beveik nepastebėti kiti Seimo Užsienio reikalų komitete vykę bandymai ropštis per langą. Mat buvo užsimota įteisinti politinius paskyrimus į diplomatų postus.
Dėl to susikibo užsienio reikalų ministras konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir buvęs šalies diplomatijos vadovas A.Ažubalis.
Pastarasis jau kurį laiką atvirai oponuoja partijos vadovybei, o šįkart mėgino G.Landsbergiui iš rankų išplėšti diplomatinės tarnybos depolitizavimo vėliavą, kuria dešinieji mojavo ir per Seimo rinkimus.
Po to iš konservatorių lyderio stovyklos pasigirdo įtarimų, jog A.Ažubalis vadinamaisiais parašiutininkais ėmė rūpintis neatsitiktinai.
Kalbama, kad politikos veteranas esą jau kurį laiką ir pats žvalgosi ambasadoriaus posto.
Stebino saviškių elgesys
Nuolat skelbdamas, kad konservatoriams pagaliau pavyko depolitizuoti diplomatinę tarnybą, G.Landsbergis aktyviai priešinosi ir Prezidentūros bandymams į ambasadoriaus kėdes pasodinti savus.
Ypač ilgai prezidentas ir valdantieji tąsėsi dėl ambasadoriaus Europos Sąjungos atstovybėje kėdės, kurią Gitanas Nausėda matavo ir savo rinkimų štabo atstovui. Bet užbaigus šį konfliktą G.Landsbergiui pagalius ėmė kaišioti savi.
Antai į Užsienio reikalų ministerijos parengtą Diplomatinės tarnybos įstatymo projektą Seime buvo prifarširuota įvairių siūlymų, kurie galėjo nesunkiai apversti visą depolitizuoti bandomą diplomatijos vežimą.
G.Landsbergis net neslėpė apmaudo, kad tai bando daryti jo politiniai bendrakeleiviai.
„Suprasčiau, jei tokį siūlymą pateiktų opozicinė partija. Nustembu vis supratęs, kad turime dar aršesnės opozicijos tarp savų. Bet noriu tikėti, kad pakaks sveiko proto“, – Seimo Užsienio reikalų komitete tiesiai į A.Ažubalį kreipėsi ministras.
Siūlė pamaloninti saviškius
Konservatorių lyderiui užkliuvo A.Ažubalio siūlymas leisti prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui į diplomatinę tarnybą be konkurso skirti savo komandos žmones.
Į tarnybą „parašiutu“ galėtų būti nuleidžiami su užsienio politikos ir Europos Sąjungos reikalų įgyvendinimu susiję Prezidentūroje, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijose dirbantys politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai.
Siūlymą įdiplomatinti politinės komandos žmones A.Ažubalis pateikė kartu su šešėliniu valstiečių užsienio reikalų ministru Giedriumi Surpliu, tačiau pastarasis „Lietuvos rytui“ teigė, kad tai nebuvo jo iniciatyva. Bet projektui pritarė ir komiteto posėdyje dalyvavę Prezidentūros atstovai.
Tuo metu G.Landsbergis aiškino, kad tai sugriautų jo pradėtą politiką, kuria siekiama sustiprinti diplomatinę tarnybą: „Mes su kolegomis išsikėlėme depolitizacijos vėliavą. Prieš metus pavyko užkamšyti kai kurias buvusias landas ir labai norėčiau, kad nebūtų atveriamos naujos.“
Ginčai – ir dėl amžiaus
Vis dėlto labiausiai konservatorių vadovas raukėsi dėl kai kurių parlamentarų bandymų pratęsti 65 metų sulaukusių diplomatų tarnybos laiką.
Pagal galiojančius įstatymus tokio amžiaus sulaukę diplomatai yra atšaukiami net nepasibaigus jų kadencijai. O A.Ažubalis ir kiti siūlė, kad šį laiką būtų galima kasmet pratęsti, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.
Siūlytojai netgi buvo numatę, kad sprendimą pratęsti diplomato kadenciją turėtų priimti ne užsienio reikalų ministras, o prezidentas.
Dėl pensinio amžiaus sulaukusių diplomatų G.Landsbergis buvo linkęs nusileisti, bet primygtinai prašė Užsienio reikalų ministerijos vadovo neeliminuoti iš proceso pratęsiant ambasadorių kadencijas.
„A.Ažubalio pasiūlyta nuostata braukia ministro dalyvavimą šiame procese. Tai nėra nuoseklu ir prašyčiau šiai nuostatai nepritarti“, – Seimo komiteto narius ragino G.Landsbergis.
Rūpinasi dėl savęs?
Seime sklando įvairių kalbų, kodėl A.Ažubalis buvo pasišovęs sujaukti G.Landsbergio planus. Kai kurie dešinieji aiškina, jog jis vis dar pyksta, kad negavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto.
Pastaruoju metu A.Ažubalis esą prieštarauja viskam ir konservatoriai juokauja, kad jis yra išėjęs į perteklinę rezistenciją.
Šis politikas ypač priešinosi siūlymui, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme atsirastų partnerystės sąvoka. Bet jo siūlymas tai išbraukti iš teisės akto nesulaukė nei komiteto, nei viso Seimo palaikymo.
„Lietuvos ryto“ šaltiniai G.Landsbergio aplinkoje net svarstė, kad eksministras tyčia tampo konservatorių lyderio nervus, taip galbūt tikėdamasis būti „ištremtas“ vadovauti kuriai nors ambasadai.
Minėtų šaltinių teigimu, anksčiau A.Ažubalis buvo nusižiūrėjęs ambasadoriaus JAV postą, kuris prieš metus atiteko karjeros diplomatei Audrai Plepytei.
Vėliau buvusio ministro akiratyje esą atsidūrė ambasada Didžiojoje Britanijoje, kuriai nuo 2017 metų vadovaujantis Renatas Norkus iš pareigų atšaukiamas rugpjūtį.
Aiškinama, kad A.Ažubalio siūlymas dėl politikų skyrimo į diplomatinę tarnybą be konkurso galėjo atsirasti ir kaip priminimas apie save. Kita vertus, 64 metų konservatoriui aktualus ir amžiaus cenzo prailginimas, ypač apeinant užsienio reikalų ministrą.
Šaltinių teigimu, A.Ažubalio teiktos pataisos buvo derintos su Prezidentūra, kuri esą neprieštarautų jo paskyrimui. Be to, pastarajai esą bet kokiu atveju naudinga turėti „prisirišus“ kelis valdančiajai daugumai priklausančius Seimo Užsienio reikalų komiteto narius.
Be A.Ažubalio, Prezidentūros sąjungininku dar įvardijamas ir konservatorius 64-erių Emanuelis Zingeris. Pastarasis taip pat esą politiko karjerą norėtų išmainyti į ambasadoriaus postą.
Valdantieji neoficialiai užsimena, kad iš prezidento ir jo atstovų yra sulaukę nusistebėjimo, kodėl A.Ažubalio ar E.Zingerio kandidatūros nepasiūlomos į ambasadorius – esą jei pavyktų perkalbėti G.Landsbergį pakeisti požiūrį į partiečius, prezidentas neprieštarautų jų skyrimui.
Turėjo balsuoti antrąsyk
Bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys spyriojasi, be to, panašu, kad pastarieji įvykiai jį galutinai supykdė.
Mat net po primygtinio G.Landsbergio kreipimosi į maištaujančius kolegas pirmasis Užsienio reikalų komiteto narių balsavimas nebuvo palankus.
Vos tik G.Landsbergis išėjo iš komiteto posėdžio, jam dirigavęs A.Ažubalis sulaukė paramos – už jo pasiūlytą pataisą balsavo G.Surplys, E.Zingeris ir valstiečių frakcijai priklausantis buvęs ambasadorius Antanas Vinkus.
Balsams pasiskirsčius po lygiai buvo nuspręsta, kad lemia G.Surplio balsas. Jis tuo metu pavadavo komiteto pirmininkę Laimą Liuciją Andrikienę.
Iš pradžių G.Landsbergiui nepalankus balsavimas nekėlė abejonių. Tik po posėdžio apsižiūrėta, kad Seimo statutas numato, jog balsavimo rezultatus gali lemti tik komiteto pirmininko balsas.
Todėl po savaitės buvo surengtas naujas balsavimas ir A.Ažubalis bei jo rėmėjai jį pralaimėjo. Savo poziciją tuomet pakeitė E.Zingeris, tiesa, jo balsas jau nebuvo lemiamas.
Kreipsis į etikos sargus
Viskas būtų pasibaigę daugiau ar mažiau tyliai, bet bangas dėl komitete vykusių manevrų ir staiga kažkur pradingusių G.Landsbergiui netikusių pataisų ėmė kelti socialdemokratas Algirdas Sysas.
Politikas A.Ažubalio ir G.Surplio pataisų pasigedo įstatymą svarstant Seimo salėje: „Išvadoje aš jų nematau, nors komitete jūs tam pritarėte. Kaip galėjo atsitikti, kad vyksta posėdis, nubalsuojama, protokoluojama, bet neįrašoma, kad buvo perbalsuota?“
Socialdemokratas dar pabrėžė, kad dingęs pasiūlymas kėlė daug diskusijų.
„Jei pats nebūčiau savo akimis matęs ir girdėjęs to, kas vyko komitete, nesistebėčiau. Buvo karšta G.Landsbergio kalba, bet konservatoriai jo nepaklausė ir balsavo kitaip. Matyt, dėl to buvo gerai padrožti, jei vėliau balsavo kitaip.
Vykę ginčai ir A.Ažubalio teikti siūlymai turėtų atsispindėti Seimo dokumentuose. O dabar – nė ženklo, lyg nieko nebūtų buvę“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Sysas. Jis dėl to ketina kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Beje, socialdemokratas teigė manąs, kad partijos lyderiui A.Ažubalis greičiausiai prieštaravo ne šiaip sau: „Kas gi oponuos partijos lyderiui, jei neturės iš to naudos? Aišku, kad yra kažkoks jo interesas.“
Dabar jau atsipūtęs?
Tiesa, einant tokiu keliu yra labai menka tikimybė, kad G.Landsbergis priešginai pasiūlytų ambasadoriaus postą, tuo metu apeiti užsienio reikalų ministrą kol kas negalima.
Tai pripažino ir partijos lyderiui skersai kelio stojęs A.Ažubalis. Tačiau jis tikino, kad teikdamas pataisas jokio asmeninio intereso neturėjęs.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas A.Ažubalis teigė tai sakęs ir G.Landsbergiui: „Aš jam sakiau, kad niekur nepretenduoju. Net jei ir norėčiau išvykti dirbti į kurią nors ambasadą, šita pataisa nieko nereiškia. Ji kalba apie priėmimą į diplomatinę tarnybą.
Bet prezidentas mane, jeigu norėtų ir sutartų su ministru, ambasadoriumi skirti gali ir šiandien.“
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad, ministro pareigas einant G.Landsbergiui, toks scenarijus vargiai tikėtinas.
„Dėl to aš ir atsipūtęs“, – pridūrė A.Ažubalis.
Kas kita, anot parlamentaro, santykiai su G.Nausėda: „Kalbėjau su prezidentu. Aišku, jis žino, kad jei būčiau pasiūlytas ambasadoriumi, svarstyčiau, be jokios abejonės.“
A.Ažubalis mano turįs pakankamai patirties, be to, esą nenorėtų važiuoti ilsėtis: „Norėčiau vykti ten, kur būtų galima padirbėti. Bet taip mąsčiau prieš metus ar pusantrų. Svarsčiau – o kodėl ne? Bet tai jau neaktualu.“
Politikas tvirtino G.Landsbergiui oponavęs ne todėl, kad tikėtųsi būti skirtas ambasadoriumi, bet manydamas, jog kai kurių prezidentui ar Seimo pirmininkui dirbančių asmenų įdiplomatinimas gali būti naudingas valstybei: „Kai kurie žmonės būna sukaupę didelį patirties bagažą ir būtų didelis praradimas tokius paleisti.“
Konservatoriaus teigimu, ankstesniais metais į diplomatinę tarnybą buvo priimta nemažai prašalaičių, bet tuo piktnaudžiavo buvę ministrai, o ne šalies vadovai, pastarieji esą tai darydavo labai retai ir siūlydavo labai atsakingai.
Apie nuobaudas nesvarsto
G.Landsbergis „Lietuvos rytui“ teigė su A.Ažubaliu kalbėjęs apie jo opozicines iniciatyvas, kurios esą prieštarauja ir Vyriausybės programos nuostatoms.
„Toks kolegos elgesys yra nekonstruktyvus ir apsunkina Vyriausybės darbą. Tai atima daug laiko, kurį tenka skirti įtikinėjant frakcijos kolegas, kad man tai labai svarbu. Aš noriu sustiprinti diplomatinę tarnybą, o A.Ažubalio siūlymai mano darbo nepalengvina.
Jei tai darytų opozicijos atstovai, būtų suprantama. Bet nežinau tokio jo nekonstruktyvaus elgesio motyvų, ypač kai tai nėra klausimai, kurie mus skirtų vertybiškai. Politikų įdiplomatinimas silpnina sistemą ir anksčiau iš mano partijos kolegų esu girdėjęs kritiką dėl vadinamųjų parašiutų politikams“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Tiesa, konservatorių lyderis nemano, kad Vyriausybės programai prieštaraujančiam A.Ažubaliui grėstų sankcijos, kurios, pavyzdžiui, anksčiau buvo pritaikytos Rimantui Dagiui.
Ministro teigimu, diplomatų veiklą reglamentuojantys klausimai vis dėlto nėra strateginės reikšmės.
