Po mįslingo iš Lietuvos pakilusio lėktuvo skrydžio – aviacijos eksperto versija

Žinia apie mįslingai iš Lietuvos pakilusį ir kelių Europos šalių oro erdvę kirtusį lėktuvą sukėlė nemenkų įtarimų ne tik visuomenei, bet ir ekspertams. Aviacijos specialistas Joris Gintilas svarsto, jog ši situacija – „neordinari“, o paties orlaivio įgula pažeidė ne vieną svarbią taisyklę, tad aplinkybes svarbu išsiaiškinti kuo greičiau.

Lėktuvas.<br>SWNS/Scanpix nuotr.
Lėktuvas.<br>SWNS/Scanpix nuotr.
Lėktuvas<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Lėktuvas<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Lėktuvas<br>ZUMA Press/Scanpix asociatyvi nuotr.
Lėktuvas<br>ZUMA Press/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-06-11 11:11

Apie jis ekspertas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.

Informacija –​ prieštaringa

Ketvirtadienį pasirodė žinia, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį. Vėliau lėktuvas buvo paliktas Bulgarijoje. Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“, du JAV naikintuvai F-16 ir du Rumunijos naikintuvai F-16 vienas po kito perėmė pažeidėją ir lydėjo jį tol, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.

Vėliau lėktuvas buvo rastas netoli šalies rytinio miesto, tačiau įgulos jame jau nebebuvo.

Ši situacija itin mįslinga pasirodė ir aviacijos ekspertui Joriui Gintilui. Pasak jo, visas šio įvykio aplinkybes paaiškinti kol kas sudėtinga.

„Šiandien turime mažai informacijos, ir, galų gale, ta informacija yra gana prieštaringa. Pradinė informacija buvo tokia, kad buvo kalbama apie visai kitokio tipo orlaivį, kad jis yra dvivietis. Šiuo metu nustatyta, kad tai visgi Lietuvoje registruotas orlaivis, šešiavietis.

Iš tos informacijos, kuri yra viešai prieinama, o manau, kad ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms jau yra žinoma beveik visa įmanoma informacija, tai manyčiau, kad įvyko tam tikras atvejis, kai naujas orlaivio savininkas, nes žinome, kad senasis savininkas prieš kelias dienas orlaivį pardavė, vykdė skrydį grubiai pažeisdamas kelias taisykles“, – svarstė aviacijos specialistas.

Pasak jo, orlaivis neturėjo tinkamo pažymėjimo, kuris leistų jam skristi.

„Tai yra orlaivio techninę būklę patvirtinantis pažymėjimas, kad jį galima saugiai naudoti, jis jo neturėjo nuo 2014 metų. Iš esmės jokios operacijos tokio orlaivio nebuvo galima legaliai vykdyti nei Lietuvoje, nei vykdant  tarptautinius skrydžius.

Taip pat orlaivis vykdė skrydį nepateikęs skrydžio plano, išjungęs transponderį, nevesdamas radijo ryšio. Tai arba jie neveikė, arba pilotai sąmoningai buvo išjungę, siekdami užtikrinti, kad jų skrydis būtų nepastebėtas“, – vertino J.Gintilas.

Anot eksperto, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai orlaivį nusipirkę naujieji jo savininkai, pažeisdami tam tikras taisykles, bando orlaivį nuvaryti į kitą vietą, kur jis būtų remontuojamas, tačiau ši situacija atrodo kiek kitokia.

„Atsižvelgiant į tokį „zigzaginį“ skraidymą pakankamai specifiniu maršrutu, su tam tikru nusileidimu Vengrijos oro uoste papildomam kuro užpylimui, buvo pakelti naikintuvai į orą, vėliau orlaivis galų gale buvo visiškai paliktas be priežiūros, tai tikrai neordinari istorija.

Bet manau, kad mūsų ir turbūt kitų šalių teisėsaugos institucijos gana greitai nustatys pirkėjus, kuriuos galima pakankamai lengvai identifikuoti, ir, apklausus liudininkus, surinkus visus įrodymus, labai greitai, galbūt net ir savaitės eigoje būtų galima detaliau komentuoti šitą įvykį.

Ar tai buvo visgi daroma siekiant išvengti tam tikrų biurokratinių procedūrų ir perpirkėjui optimaliau nuskraidinti savo orlaivį į norimą vietą, ar tai buvo kažkas daugiau – galbūt atsižvelgiant į šiuo metu esančią įtemptą geopolitinę situaciją, tai galėjo būti vykdomas skrydis ir kitais tikslais“, – svarstė aviacijos specialistas.

Pranešta, kad orlaivis buvo įskridęs į septynių Rytų Europos šalių erdvę. Paklaustas, kodėl tokiu atveju jis nebuvo nutupdytas priverstinai, J.Gintilas aiškino, jog nutupdymas gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais – kai fiksuojami itin rimti pažeidimai arba skrydis kelia didelę grėsmę.

„Lietuvoje, pavyzdžiui, nevaldomoje oro erdvėje galima skraidyti ir nepateikus skrydžio plano, išjungus transponderį, bet kertant sienas, ypač skrendant pakankamai žemame aukštyje, kas irgi sukelia tam tikrų įtarimų, kodėl buvo pasirinktas žemas aukštis, nes tai dažniausiai daroma tada, kai nenorima, kad ore nustatytų tavo pirminę lokaciją. <...>

Kai buvo išjungtos visos priemonės, orlaivis skrido žemai ir labai keistu maršrutu, tai, mano asmeniniu vertinimu, tai buvo daroma sąmoningai, siekiant, kad šitas skrydis nebūtų nustatytas ir užtiktas“, – teigė aviacijos ekspertas.

Aplinkybes aiškinasi ir policija

Kaip BNS penktadienį informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, ikiteisminis tyrimas dėl šio incidento kol kas nepradėtas, šiuo metu „pareigūnai aiškinasi aplinkybes“.

Oro navigacija BNS nurodė negavusi lėktuvo skrydžių planų per pastarąsias 90 parų.

„Ryšio su mūsų skrydžių informacijos paslaugų operatoriais šio orlaivio įgula nebuvo užmezgusi“, – rašoma komentare.

Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Alvydas Šumskas BNS teigė situacijos plačiai komentuoti negalįs, nes informacijos nėra daug.

Pasak jo, Lietuvoje „nevaldomoje oro erdvėje skrydžio plano pateikti ir nereikia“. Be kita ko, skrendant žemai, radarai lėktuvo gali ir nepastebėti.

„Tačiau ne tarptautiniams skrydžiams. (...) Vykdant tarptautinį skrydį, skrydžio planą pateikti reikia. Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo tarptautinis skrydis“, – kalbėjo A.Šumskas.

„Į klausimus, kas skrido, kaip skrido, šiandien aš negaliu atsakyti“, – pridūrė jis.

Transporto kompetencijų agentūra BNS informavo, jog šis įvykis jai yra žinomas, o lėktuvo savininkas birželio 4 dieną kreipėsi dėl jo išregistravimo.

„Tačiau apie priežastis, kodėl to reikia Transporto kompetencijų agentūra nebuvo informuota. Kadangi orlaivis dar neišregistruotas, tai pagal registro duomenis savininkas Transporto kompetencijų agentūrai yra žinomas tas, kurio vardu orlaivis registruotas registre šiai dienai“, – informavo agentūra.

Tuo metu Lietuvos kariuomenė informavo, kad „orlaivio vykdytą veiklą nuolatos stebėjo Karinės oro pajėgos, vyko bendravimas su kitomis institucijomis“. Vis dėlto komentare BNS pabrėžiama, kad Lietuvoje lėktuvo vykdyti veiksmai „nepriskiriami oro erdvės pažeidimui“.

Buvęs savininkas nedaugžodžiauja

Su buvusiu lėktuvo savininku Lietuvos aviatoriumi Broniu Zaronskiu BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Jis naujienų portalui „15min“ teigė prieš kurį laiką orlaivį pardavęs, tačiau nesidomėjęs kam.

„Man neįdomu. Pinigai yra, sutartį pasirašėm“, – sakė aviatorius.

Pasak B.Zaronskio, lėktuvą nupirko organizacija, tačiau jis jos neįvardijo, taip pat teigė nežinantis pirkėjų vardų ir pavardžių.

Buvęs savininkas nurodė, kad 1962 metais pagaminto lėktuvo būklė buvo puiki.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.