Intensyvios diskusijos
Opozicijos atstovams boikotuojant Seimo darbą, kilus ginčui dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį pranešė sudariusi dialogo grupę konfliktui su opozicija spręsti.
Tačiau opozicinės Seimo Darbo frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad ir tarp valdančiosios koalicijos yra nepatenkintų daugumos sprendimais narių, todėl šiuo metu, anot jo, aktyviai vyksta derybų procesai, perviliojant šiuos Seimo narius į opozicijos gretas.
„Akivaizdu, kad įtampos valdančioje daugumoje yra labai didelės. Šiuo metu diskusijos su opozicija nepatenkintų valdančiosios daugumos atstovais yra labai intensyvios, suaktyvėjusios po šitų veiksmų antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį. Tai, jei taip ir toliau, rudenį mes galime matyti visiškai kitą politinę sąrangą Lietuvos Respublikos Seime“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo darbietis.
A.Mazuronio teigimu, prie naujosios daugumos turėtų prisijungti keturi dabartiniai valdantieji.
„Aritmetika diktuoja, kad kitaip ir būti negali. Jei dabar 68 ir 73, tai tereikia keturių Seimo narių, kurie išreikštų nepasitenkinimą kažkokia forma, ir susiformuoja kita valdanti dauguma. Ir šitie valdantieji daro būtent tai, kad taip įvyktų“, – nurodė A.Mazuronis.
„Nesu iš tų, kuris dramatizuoja situaciją – esu iš tų, kuris realiai mato, jaučia ir sako. Vyksta tokie procesai ir, jei valdančiosios daugumos atstovai to nemato, tai pasekmes anksčiau ar vėliau turės prisiimti. O pasekmės tokios, kad susiformuos nauja valdančioji dauguma. Per anksti negalima šnekėti, bet tokie procesai labai aktyviai vyksta“, – pridūrė jis.
Į ką žvalgosi?
Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius teigė, kad valdančiosios koalicijos griūtis po šio konflikto yra sunkiai įsivaizduojama, vis dėlto, nėra neįmanoma.
„Ir teoriškai sunku įsivaizduoti, kad šiame Seime įmanoma kokia nors kita koalicija, bet tai yra tik keturių Seimo narių klausimas – jeigu keturi dabartinės valdančiosios daugumos atstovai pereitų į opozicijos gretas, tai galimos įvairios slinktys“, – pastebėjo jis.
Žurnalisto žiniomis, opozicija dėl galimų perbėgimų šiuo metu žvalgosi į Seimo liberalų frakcijos gretas.
„Visi žvalgosi į Seimo liberalų frakcijos gretas, vadinamuosius „agroliberalus“ – daug nuo jų priklauso. Jeigu ponui Skverneliui, ekspremjerui, kuris turi įtakos tiems agroliberalams, pavyktų juos persivilioti į savo pusę, tai visai įmanoma būtų sulipdyti kažkokią techninę vyriausybę, kuri galėtų bandyti išplaukti“, – neatmetė T.Ignatavičius.
Vadinamieji „agroliberalai“ – tai Seimo liberalų frakcijos nariai Romualdas Vaitkus, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Viktoras Pranckietis ir Jonas Varkalys, dažnai balsuojantys priešingai negu frakcijos ar valdančiosios daugumos kolegos.
Anot jo, valdantiesiems tokia opozicija, kokia ji buvo pastaruosius kelerius metus, buvo „tikra Dievo dovana“ – kartais pašurmuliuoja ir vėl dingsta. Tačiau dabar valdantieji privalės padaryti kokių nors nuolaidų, o lengviausias sprendimas būtų ministro K.Navicko patraukimas.
„Miegančioji gražuolė atsibudo – opozicija, kuri snaudė beveik dvejus metus, staiga pabudo. Aš tuo džiaugiuosi, nes valdantiesiems reikia šiokio tokio spaudimo iš opozicijos, kuri buvo nevieninga. Dabar valdantieji savo veiksmais ją spustelėjo ir prisidarė sau problemų“, – kalbėjo T.Ignatavičius.
Žurnalisto teigimu, toliau protestuojanti opozicija, blokuojanti komitetų posėdžių darbą, paralyžiuotų Seimą – komitetai nebus paruošę projektų, jie negalės keliauti į plenarinių posėdžių salę ir įstatymų priėmimas strigs.
Planai prajuokino
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis „Žinių radijo“ laidos metu teigė, kad valstiečių frakcija piktinasi pirmiausia tuo, jog Seimo dauguma „užsiima liberalia darbotvarke, kai vyksta karas Ukrainoje“.
Vis dėlto, partijos pirmininkas buvo itin skeptiškas dėl kalbų, jog opozicinės frakcijos galėtų suformuoti naują valdančiąją daugumą.
„Kai išgirdau, kad kažkas iš Seimo narių pasakė, kad gali formuotis nauja dauguma, man pasidarė juokinga ir iš karto atspėjau, kas tas žmogus, kuris taip pasakė, nes prieš tai nebuvau girdėjęs pavardės.
Paprasčiausiai šneka niekus, nes nauja dauguma gali susiformuoti tada, kai vertybiškai formuojasi kažkas kito. O kad šiame Seime susiformuotų vertybiškai nauja, ne liberalų, dauguma yra neįmanoma, nes liberalų dauguma Seime yra 74 plius kai kurios opozicinės frakcijos“, – kalbėjo R.Karbauskis.
R.Karbauskis teigė suprantantis opozicinių frakcijų pyktį, tačiau, anot jo, ilgai šis konfliktas netruks, nes „tarp socialdemokratų ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos bei dabartinės valdančios daugumos skirtumų vertybiniu pagrindu nėra“.
Žada susimobilizuoti
Tuo metu valdančiųjų konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma teigė, kad Seimo pirmininkė jau atsiliepė į vieną iš opozicijos reikalavimų ir subūrė dialogo grupę, todėl neatmeta, kad ir į kitus reikalavimų punktus bus atsižvelgta.
Vis dėlto, J.Razma įsitikinęs, kad kai kuriuos valdančiųjų reikalavimus įgyvendinti būtų sudėtinga.
„Žinoma, negalima pažadėti, kad pavasario sesijoje vėl imsime svarstyti projektus dėl PVM lengvatų, išmokų, akcizų mažinimo, nes tai susiję su biudžeto tikslinimu, kurio taip greitai neparengsi – galima juos svarstyti rudenį“, – kalbėjo konservatorius.
Tuo metu žemės ūkio ministro K.Navicko klausimą, anot jo, Seimas galėtų spręsti tik po pusmečio, nes interpeliacijos procedūra tam pačiam ministrui anksčiau nėra galima.
Nepaisant to, anot J.Razmos, valdantieji ir negalvoja, kad su ministru reikėtų atsisveikinti. „Priekaištai, kurie buvo reiškiami per interpeliaciją, nebuvo labai įtikinami“, – teigė jis.
J.Razma svarsto, kad opozicijos priekaištai yra dirbtinai sugalvoti, o ir tikslai yra kiti.
„Galbūt norima parodyti, kad valdantieji nesusitvarko, nebesugebės Seime priimti svarbių įstatymų, kai opozicija išėjo. Turime tik 74 narius, kurie kartais negali dalyvauti, tada mums iškyla sunkumų. Bet jeigu opozicija tęs tą akciją, susimobilizuosime, ir atskiromis dienomis turėsime reikiamą balsų skaičių bei priimsime reikiamus įstatymus“, – įsitikinęs konservatorius.
Dėl ko kilo konfliktas?
Nesutarimai tarp Seimo valdančiųjų ir opozicijos ketvirtadienį pasiekė aukščiausią tašką, kai opozicijos atstovai sužinojo, kad atnaujintame birželio mėnesio Seimo plenarinių posėdžių pirmininkavimo grafike neliko nė vieno jų atstovo.
Atsakydama į šį veiksmą, nors ir sulaukusi atsiprašymo, opozicija paliko Seimo salę ir iškeliavo dirbti atskirai. Sugužėję į istorinę Kovo 11-osios posėdžių salę opozicijos atstovai nusprendė tęsti maištą – suformavo darbo grupę, kuri per kelias valandas paruošė reikalavimų valdančiajai koalicijai sąrašą.
Rezoliucijoje politikai kreipiasi į prezidentą G.Nausėdą, kad šis įvertintų, ar žemės ūkio ministras K.Navickas vis dar turi pasitikėjimą, ragina Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, anot jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Visgi, nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo dar trečiadienį – supykusi dėl valdančiosios koalicijos gudrybės ankstų trečiadienio rytą surengti nenumatytą Seimo posėdį, kuriame buvo balsuojama dėl interpeliacijos K.Navickui, opozicija nepasirodė parlamento salėje.
Primename, kad Seime antradienį prasidėjo žemės ūkio ministro interpeliacijos procesas. Jis atsakinėjo į opozicijos jam užduotus klausimus. Vėliau turėjo būti balsuojama, ar ministro atsakymai tenkina parlamentarus. Opozicija pareikalavo, kad balsavimas būtų nukeltas į ketvirtadienį, tačiau valdantieji antradienį vakare nusprendė sušaukti nenumatytą posėdį ankstų trečiadienio rytą. Nė vienas opozicijos atstovas jame nepasirodė, taip išreiškiant boikotą esą naktiniam valdančiųjų sprendimui. K.Navickui pavyko išsaugoti postą.
