Gegužę Seime kaitusi atmosfera neišjudino pokyčių partiniuose reitinguose, bet rietenos gali papiktinti žmones

Gegužę Seimo darbą lydėjo emocingos diskusijos dėl valdančiųjų inicijuotų klausimų, kurie, opozicijos atstovų manymu, net grasina suskaldyti visuomenę. Visgi nei valstybės vadovo statuso klausimas profesoriui Vytautui Landsbergiui, nei civilinės sąjungos projektas nesudrumstė ramybės partiniuose reitinguose. ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad gegužę gyventojai politines partijas vertino panašiai kaip ir prieš kelis mėnesius.

 Gegužę Seime kaitusi atmosfera neišjudino pokyčių partiniuose reitinguose.<br> Lrytas.lt koliažas
 Gegužę Seime kaitusi atmosfera neišjudino pokyčių partiniuose reitinguose.<br> Lrytas.lt koliažas
 Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 13, 2022, 12:37 PM, atnaujinta Jun 13, 2022, 12:46 PM

Gegužės 16–28 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, didžiausią gyventojų palaikymą išlaiko Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“. 14,1 proc. respondentų teigė, kad jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, jie savo balsą atiduotų būtent už šią partiją. Prieš mėnesį darytoje apklausoje taip mąstančių buvo 14,8 proc.

Už politinės arenos naujokės nugarų rikiuojasi socialdemokratai ir konservatoriai. Kaip rodo apklausų duomenys, abi partijos gegužę turėjo panašias simpatikų gretas: už socialdemokratus balsuoti ketino 11,5 proc. (balandį buvo 12,8 proc.), už konservatorius 10,4 proc. (balandį buvo 10 proc.) rinkėjų.

Toliau reitingų lentelėje – partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją savo balsą gegužę atiduoti ketino 7,2 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį apklausos metu teigė palaiką 5,7 proc. piliečių (balandį tokių buvo 6,4 proc.).

Šeštoje vietoje – ultimatumus valdantiesiems gegužę kėlę valstiečiai. Juos paskutinį pavasario mėnesį rėmė 4,9 proc. respondentų. Balandį Ramūno Karbauskio vadovaujamą politinę jėgą palaikė 4,5 proc. gyventojų.

Panašius rezultatus reitingų lentelėje rodo „darbiečiai“: gegužę juos rėmė 4,6 proc., o balandį 4,3 proc.

Paskutinė tarp frakciją Seime turinčių politinių jėgų – Laisvės partija. Gegužės mėnesio duomenimis, „laisviečius“ palaikė 2,5 proc., balandį – 2 proc.

Reitingų lentelę su 2 proc. palaikymu užbaigia Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,9 proc.), Lietuvos regionų partija (1,7 proc.) ir Lietuvos žaliųjų partija (0,9 proc.).

Trečdalis (32,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

R. Ališauskienė: chaosas Seime gali paveikti tai, kaip žmonės vertina partijas bei demokratiją

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorės Rasos Ališauskienės manymu, nieko itin keisto, kad gegužę kunkuliavusios aistros Seime iš esmės nepaveikė partinių reitingų. Pozicijos jautriais klausimais, apie kuriuos daugiausiai ir sukosi aštrios diskusijos, pasak jos, visuomenei nebebuvo didelė naujiena.

„Nuostatos tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų aštriais klausimais jau buvo aiškios. Be to, šios nuostatos atitinka ir partijų rinkėjų lūkesčius. Opozicijos rinkėjai mano panašiai kaip ir opozicinės partijos, o valdančiųjų elektoratas daugiau palaiko valdančiųjų užimtą laikyseną. Tiesiog nebuvo rinkėjams kaip keisti simpatijas. Kitaip tariant, tokios pozicijos nebuvo nelauktos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Tačiau pastarąją savaitę kilęs chaosas Seime vargu ar praeis be pasekmių. Tai, kad susiginčijusi opozicija ir valdantieji susėdo į skirtingas parlamento sales ir pristabdė normalų darbą, tikina „Baltijos tyrimų“ direktorė, ateityje gali atsiliepti gyventojų požiūriui į politines partijas, Seimą ar net demokratiją.

„Manau, kad tai paveiks bendras nuotaikas ir požiūrį į partijas. Pasitikėjimas partijomis, kaip institucijomis menksta, nes žmonės mano, kad jie ten tik pjaunasi ir nedirba savo darbo. Ir tai gali atsiliepti vertinant partijų lyderius ar bendrą pasitenkinimą demokratija“, – sakė R. Ališauskienė.

„Gali būti ir taip, kad žmonės pradės kaltinti politikus, kad jie, užuot sprndę aktualiausias problemas, neišsiaiškina tarpusavyje“, – komentuodama praėjusią savaitę Seime po nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui išsivysčiusį konfliktą sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. gegužės 16 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.