I. Šimonytės interviu „Newsweek“: V. Putino kalbos apie Petrą I liudija apie Rusijos imperines ambicijas

Penktadienį Danijos sostinėje vykusiame Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikime dalyvavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad jai didesnį nerimą kelia akivaizdžios prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos, o ne Rusijos žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – marginalų veiksmai.

 I. Šimonytės interviu „Newsweek“: V. Putino kalbos apie Petrą I liudija apie Rusijos imperines ambicijas.<br> Lrytas.lt koliažas
 I. Šimonytės interviu „Newsweek“: V. Putino kalbos apie Petrą I liudija apie Rusijos imperines ambicijas.<br> Lrytas.lt koliažas
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Vladimiras Putinas<br>Reuters / Scanpix nuotr.
 Vladimiras Putinas<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-06-13 12:56

Interviu žurnalui „Newsweek“ ji sakė, kad nereikėtų perdėtai reaguoti į Rusijos parlamente vykstančias diskusijas dėl Maskvos ketinimo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir pavadino tai „nesąmone“.

„Manau, kad neturėtume į tai pernelyg smarkiai reaguoti, nes tai ypatingas Dūmos narys, labai ypatingas net „Vieningosios Rusijos“ partijos kontekste narys“, – sakė I. Šimonytė apie Jevgenijų Fiodorovą, pasiūliusį tokio teisės akto projektą.

„Teisiniu požiūriu, tai yra nesąmonė, – aiškino I. Šimonytė. – Mes turime įvairius sutarčių, kuriomis reglamentuojami Lietuvos valstybės ir Rusijos Federacijos santykiai, rinkinius“.

„Tai, ką jis bando daryti, yra tas pats, jeigu aš paprašyčiau savo šalies parlamento atšaukti kokią nors XVII amžiaus sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tuometinės Maskvos“, – kalbėjo premjerė.

Tačiau, pasak I. Šimonytės, žymiai įdomesnės yra V. Putino kalbos apie carą Petrą I. Ji turėjo galvoje jo pasisakymus praėjusią savaitę, kai jis palygino save su XVIII amžiuje gyvenusiu caru, kurio valdymas pasižymėjo imperine ekspansija į Rytus ir į Vakarus. Tarp jo užkariavimų buvo ir dalis dabartinių Baltijos bei Šiaurės šalių teritorijų.

„Petras I 21 metus kariavo didįjį Šiaurės karą. Atrodytų, kad jis kariavo su Švedija, kažką iš jų atėmė. Jis nieko iš jų neatėmė, jis sugrąžino [tai, kas priklausė Rusijai]“, – sakė V. Putinas, apsilankęs parodoje apie carą.

„Matyt, mūsų toks likimas – sugrąžinti [tai, kas priklauso Rusijai], ir stiprinti [šalį]“, – pridūrė V. Putinas, turėdamas galvoje Maskvos invaziją į Ukrainą. Tai – retas pripažinimas, kad agresiją skatina imperializmas, o ne deklaruojamas planas „denacifikuoti“ Ukrainą ar „išlaisvinti“ rusakalbius kaimyninės šalies rajonus.

Europos vertybės ir Ukraina

I. Šimonytė kasmetiniame Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikime kalbėjo netrukus po to, kai pagrindinėje salėje vaizdo ryšiu pasirodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, raginęs Vakarų lyderius ištraukti Kyjivą iš „pilkosios zonos“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

Europos Komisija šiuo metu rengia Ukrainos atitikimo ES narystei analizę ir birželį turėtų pateikti savo vertinimą. Tada valstybės narės pačios nuspręs, kaip elgtis toliau.

Gegužę Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis pareiškė, kad visos didžiosios ES valstybės, išskyrus Italiją, nepritaria tam, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės statusas. Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Nyderlandai ir Danija irgi yra tarp šalių, kurios tam nepritaria.

I. Šimonytė, kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių tvirtai palaikanti Ukrainos ambicijas ES, „Newsweek“ sakė, kad 27 valstybių bloke dar nėra bendro sutarimo.

Lietuvos premjerė pažymėjo, kad ES parama Ukrainos narystei yra ir strateginis sprendimas, ir „moralinė pareiga“. „Matome, kaip žmonės iš tikrųjų žūsta kovodami už tas vertybes, kurios įtvirtintos Europos teisės aktuose, – aiškino ji. – Žinau, kad daugeliui šalių tai atrodo gana keista, nes šalyje vyksta karas. O mes norime pradėti procesą, su kuriuo šalis galbūt negali susidoroti, nes dabar turi svarbesnių reikalų“.

Tačiau kandidatės statusas, pasak premjerės, nėra tas pats, kas visateisė narystė, kuriai dar gali prireikti daug metų. „Derybų pradžia yra gana ilgas procesas, – sakė I. Šimonytė. – Jeigu jos neduoda rezultatų, tada atsakymas aiškus. Taigi iš esmės manau, kad rizika labai nedidelė“.

Tolesnė ES plėtra kelia nesutarimų bloko viduje, todėl dabartinių šalių kandidačių paraiškos ilgai atidėliojamos. Kai kurios šalys mano, kad ankstesnė plėtra vyko per greitai, todėl blokas tapo masinės migracijos, korupcijos ir politinių konfliktų priežastimi, o kaip pavyzdžiai nurodomi Briuselio nesutarimai su Vengrija ir Lenkija.

V. Putino krizės taktika

I. Šimonytė perspėja ir dėl sankcijomis vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymo pasinaudoti gresiančia maisto krize.

„Yra pora rizikingų momentų, kuriuos V. Putinas galėtų itin smarkiai išnaudoti, jei mes nebūsime pakankamai budrūs, – perspėjo ji. – Jei kils rizika, kad milijonai žmonių Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose negalės nusipirkti duonos kepalo, tada, žinoma, bus labai didelis spaudimas Vakarų šalims ir labai didelės V. Putino spekuliacijos, kad dėl to kaltos Vakarų šalys ir Ukraina, nors iš tiesų dėl visko kaltas V. Putinas“.

I. Šimonytė sakė, kad svarbiausias prioritetas, šalia karinės paramos Ukrainai, yra rasti sprendimą, kaip atblokuoti Odesos uostą ir pristatyti grūdus žmonėms, kuriems jų reikia.

Kartu ji atkreipė dėmesį į Rusijos dezinformaciją prieš ES ir NATO valstybes didėjančios infliacijos ir ekonominio netikrumo metu.

Pasak jos, V. Putinas naudojasi tokiais dalykais kaip kainų kilimas Vakarų šalyse ir per visus propagandinius kanalus, feisbuko grupes ir „YouTube“ „bepročius“ aiškina: „Tai dėl jūsų kvailos vyriausybės jūs mokate tokias aukštas kainas, o ne dėl to, kad aš įsiveržiau į šalį, ne dėl to, kad aš manipuliavau dujų kainomis 2021 metų rudenį. Taip yra todėl, kad jūsų vyriausybė yra kvaila, kodėl jos nenušalinate?“

„Jeigu esate optimistai ir manote, kad taip neatsitiks, tai pagalvokite dar kartą“, – sakė I. Šimonytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.