Apie V.Putino žodžių reikšmę ir dabartinę Rusijos pradėto karo Ukrainoje eigą karybos ekspertas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Klausėsi jaunimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.
Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V. Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužėmė – jis sugrąžino.“
„Tai yra senstantis diktatorius. Nors jo autoritarizmas yra kitokia diktatūra negu Šiaurės Korėjos ar Stalino, iš esmės tai yra autoritarinio režimo vadovas, diktatorius, valdantis jau daugiau kaip 20 metų.
Jis supranta, kad ateina jo paskutinės dienos, ir nori palikti pėdsaką istorijoje – labai gaila, bet kaip ir dauguma autoritarinių režimų, tą pėdsaką nori palikti tokį, kuris nesuvokiamas laisvame ir demokratiniame pasaulyje“, – kalbėjo E.Papečkys.
Karybos ekspertas pabrėžia, kad pasaulio saugumas remiasi tomis sienomis, kurios buvo nustatytos po Antrojo pasaulinio karo.
„Nes galime grįžti į Mongolų ordos laikus, ir tada pradėti diskutuoti, kur kieno sienos buvo ir kas ką valdė. Kad to išvengtume, buvo priimtas tvirtas susitarimas, ant kurio laikėsi visa pasaulio taika. Dabar V.Putinas bando iš tos Europos saugumo konstrukcijos po plytą ištraukti.
Tai yra senstelėjusio žmogaus ligotos ambicijos, dėl kurių dabar kenčia visas pasaulis“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, anot E.Papečkio, akivaizdu, kad šia liga serga ne tik V.Putinas, bet ir visa Rusija.
„Žiūrėkime, kas jo klausėsi – jo klausėsi jaunimas. Gatvėje kalbinami pakankamai jauni žmonės, ir nors didelė dalis jaunimo kariauti nenori, bet kritinė Rusijos visuomenės masė iš esmės serga ta pačia imperine liga. Ją išgydyti tikrai nebus lengva, turint galvoje tarpusavio santykius, kokius turime dabar“, – įsitikinęs jis.
Toje pačioje padėtyje
Tuo metu vertindamas Rusijos karo Ukrainoje eigą E.Papečkys pastebėjo, kad jau kurį laiką abi pusės yra toje pačioje padėtyje.
„Rusija sukaupė visas pajėgas Donbase – kadangi jiems pajėgų trūksta, tai bando pulti siauresniame ruože.
Nepaisant milžiniškos Rusijos ugnies persvaros, nepaisant to, kad Rusija turi daugiau artilerijos, salvinių raketinių sistemų ir daugiau amunicijos, ukrainiečiai sugeba gintis ir neleidžia jų nei išstumti didesniu atstumu, nei apsupti.
Rusija bando apsupti bent kokią nors dalį Ukrainos pajėgų, bet ukrainiečiai kol kas atsilaiko – prieš tą kiekybinę Rusijos persvarą ukrainiečiai šiandien priešpastato kokybinę persvarą: geriau parengtus artileristus, geresnes artilerijos sistemas, kurias pradėjo gauti iš Vakarų.
Tie tiekimai iš Vakarų labai pasijuto fronte. Senos sovietinio tipo artilerijos pabūklų amunicijos atsargos Ukrainoje išseko, tačiau dabar su vakarietiškais pabūklais jie kartu gauna ir daugybę sviedinių, kas leidžia atlaikyti Rusijos puolimą“, – nurodė karybos ekspertas.
„Šis karas iš esmės yra artilerijos ir raketų karas, abi pusės labiausiai remiasi artilerijos ugnies galia“, – pridūrė jis.
Aktyviausi taškai
Vis dėlto, E.Papečkio teigimu, šiuo metu ukrainiečių padėtis prie Severodonecko sunkesnė, negu buvo anksčiau.
„Bent jau Rusijos pajėgos giriasi, kad sunaikintas paskutinis tiltas, jungęs Severodonecko gynėjus, jų atsitraukimo ir keliai yra apsunkinti. Bet ukrainiečiai eilinį kartą ginasi taip, kaip nesigintų jokia kita kariuomenė, ryžto ir sumanumo jiems galima pavydėti“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Ukrainos gynybos ministerija prieš kelias dienas pranešė, kad jos pajėgoms per kontrpuolimą pavyko atsikovoti dalį teritorijos Chersono srityje. E.Papečkys svarsto, kad rimtoms kontratakoms Chersone ukrainiečiams trūksta pajėgų.
„Puolimui prie Chersono neužtenka ugnies galios, pajėgų – ukrainiečiai ginasi pakankamai agresyviai, nesijaučia įspausti į kampą, nesiduoda daužomi kaip bokso kriaušė – jie visą laiką smūgiuoja atgal.
Ir tas bandymas prie Chersono, jeigu čia jie turėtų didesnių pajėgų, daugiau artilerijos, jie iš tiesų pasislinktų pirmyn – Rusijai net tektų Donbase sumažinti puolimo apimtis“, – įsitikinęs jis.
