Įvertino, ar realu konservatoriams susigrąžinti Kauno mero postą: V. Matijošaičio perspektyvos blankios, bet vieno kandidato siūlo nenurašyti

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei metams, politologai įvertino konservatorių galimybes susigrąžinti dar 2015 m. prarastą Kauno miesto mero postą. Nors, pažymi ekspertai, dabartinio laikinosios sostinės vadovo Visvaldo Matijošaičio galimybes trečią kartą iš eilės laimėti mero rinkimus temdo kilę skandalai dėl verslo Rusijoje, prognozuoti sėkmę konservatoriams taip pat būtų sudėtinga.

 Įvertino, ar realu konservatoriams susigrąžinti Kauno mero postą: V. Matijošaičio perspektyvos blankios, bet vieno kandidato siūlo nenurašyti.<br> Lrytas.lt koliažas
 Įvertino, ar realu konservatoriams susigrąžinti Kauno mero postą: V. Matijošaičio perspektyvos blankios, bet vieno kandidato siūlo nenurašyti.<br> Lrytas.lt koliažas
Lauras Bielinis<br>D.Umbraso nuotr.
Lauras Bielinis<br>D.Umbraso nuotr.
Virgis Valentinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Virgis Valentinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Kauno savivaldybė<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno savivaldybė<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis<br>G.Bitvinsko nuotr.
Visvaldas Matijošaitis<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Paulina Gerčaitė, ELTA

Jun 18, 2022, 10:17 AM

Jų teigimu, esama ne vienos aplinkybės, kodėl prognozuoti pergalę valdančiajai partijai Kaune nėra paprasta. Be to, neatmeta galimybės ekspertai, svarbiu rinkimų veiksniu gali tapti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

V. Matijošaičio ir „Vieningo Kauno“ perspektyvos artėjančiuose savivaldos rinkimuose – miglotos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis dabartinio mero V. Matijošaičio šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose vertina kritiškai.

„Yra požymių, rodančių, kad Matijošaičiui rinkimai gali būti labai sudėtingi, o gal ir nesėkmingi“, – svarsto L. Bielinis.

Ekspertai sutinka, kad „Vičiūnų grupės“ skandalas dėl nepaliktos Rusijos rinkos gali paveikti savivaldos rinkimų rezultatus, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtina, kad netinkama V. Matijošaičio komunikacija yra dar didesnė blogybė.

„Ne tiek pats skandalas, kiek tai, kaip Matijošaitis elgiasi – užima neigimo, išsisukinėjimo poziciją – tai kenkia labiau nei pats faktas, kad jo įmonė dirba Rusijoje“, – sako V. Valentinavičius ir priduria, kad prognozuoti, ar po metų įvardinti įvykiai vis dar bus aktualūs ir lemtingi – sunku.

„Matijošaitis arčiau rinkimų galės padaryti racionalesnį sprendimą – ar jam verta kandidatuoti, ar ne. Dabar dėl karo Ukrainoje ir jo elgesio su savo įmonėmis Rusijoje populiarumas yra nukritęs ir tai tarytum atrodytų šiokia tokia rizika. Greičiausiai tas sprendimas bus atidėtas kuo arčiau rinkimų ir tada bus žiūrima pagal aplinkybes“, – apie V. Matijošaičio sprendimą kandidatuoti į Kauno mero postą svarsto V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar nuveikti darbai kauniečių akyse išgelbės V. Matijošaičio reputaciją, politikos apžvalgininkas teigia, kad „Matijošaičio nuopelnai asfaltuojant gatves yra vienintelis dalykas, kuriuo jis gali remtis.“ Tačiau ar to užteks norint laimėti dar vienus Kauno mero rinkimus – prognozuoti sudėtinga.

„Anksčiau ar vėliau reikia pradėti kalbėti apie Matijošaičio verslo interesus ir interesų konfliktus Kauno mieste, rajone. Kai priimami sprendimai dėl sklypų, kurie susiję su pačiu Matijošaičiu ar jo sūnumi. Faktas, kad pusė šeimos yra Kauno taryboje. Nepotizmo apraiškos“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, šiems aspektams Kauno opozicija skiria per mažai dėmesio, nors tai galėtų turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams.

Politologai kontroversiškai vertina ir „Vieningo Kauno“ situaciją. Profesorius L. Bielinis yra linkęs tikėti, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimtų pagrindinis organizacijos veidas V. Matijošaitis, savo ruožtu komanda turėtų bandyti išlikti savivaldoje. „Vieningas Kaunas“ yra organizacija, kuri labai efektingai veikė daugelį metų Kaune, kurios atstovai įsišaknijo į įvairius administracinio valdymo lygmenis. Galų gale išaugo karta, kuri vienaip ar kitaip turi pretenzijų politikoje – bent jau vietinėje politikoje. Dėl tos priežasties visiems išsivaikščioti būtų, ko gero, nelogiška“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ši politinė struktūra yra pseudopolitinė vieno žmogaus partija, todėl jos iširimas – beveik garantuotas.

„Vieningas Kaunas“ yra vieno žmogaus darinys, taigi – jis eina į dugną. Tai jo asmeninis darinys, pseudopolitinė partija, kurios panaudojimas yra grynai asmeninis. Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas“, – mintimis dalijasi V. Valentinavičius.

Konservatorių siekis susigrąžinti laikinąją sostinę – kol kas be aiškaus lyderio

Politologai įvertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikimybę susigrąžinti 2015 m. rinkimuose prarastą postą. Šiuo klausimu ekspertai sutaria – konservatorių galimybės po ilgo laiko susigrąžinti postą yra miglotos.

„Jie turėjo didžiulį potencialą dar prieš 10–15 metų, bet kažkaip išbarstė ir mes šiandien nematome lyderystės, nematome vieningos politinės struktūros, kuri veiktų“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius sutinka, kad stipraus konservatorių kandidato nesimato, o blogos praeities šešėliai partiją gali persekioti ir ateinančių rinkimų metu.

„Didelė Matijošaičio sėkmės dalis Kaune buvo prieš tai buvusios, konservatorių dominuojamos Kauno tarybos nesėkmės – bloga reputacija, kurią konservatoriams Kaune sukūrė Andriaus Kupčinsko meravimas. Savivaldos rinkimuose šie dalykai gali sugrįžti – tada konservatoriams būtų ne taip lengva susigrąžinti šitą tvirtovę. Juo labiau kad Kaune nesimato stipraus jų kandidato į merus. Nebent pavyktų jį per likusį laiką surasti ir iškelti kaip savo vėliavą. Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti“, – svarsto MRU docentas.

Politologo teigimu, Jurgitos Šiugždinienės kaip konservatorių kandidatės į Kauno mero postą iškėlimas – labai abejotinas ir toks žingsnis jį nustebintų.

„Šiugždinienė savivaldos rinkimuose jau vedė konservatorių partiją ir nepasižymėjo sėkme. Ji dabar yra švietimo ministrė ir didelis klausimas, ar tai jai pridės bent kažkiek balsų Kaune. Iš ministrų eiti kandidatuoti į merus Kaune – aš labai nustebčiau, jeigu toks sprendimas būtų padarytas. Tokius sprendimus galima daryti tik tuo atveju, kai sėkmė yra garantuota, o šiuo atveju to tikrai nėra“, – teigia V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis ją matytų kaip ryškią ir gerą oponentę kitiems kandidatams.

„Šiugždinienė kaip asmenybė iš tikrųjų geba energingai veikti, kalbėti. Tad jeigu tikrai ji bus konservatorių kandidatė – ji galėtų būti aktyvi kandidatė“, – sako VDU profesorius.

Paklaustas, ar buvimas valdančiojoje daugumoje gali pakenkti konservatorių kandidatui į mero postą, V. Valentinavičius mano, kad šiuo metu priklausyti valdančiajai daugumai nėra blogai. Ekspertas teigia, kad valdantieji sėkmingai suvaldė pandemiją, o karo kontekste taip pat atrodo solidžiai.

„Drįsčiau pastebėti, kad dabar priklausyti valdančiajai daugumai pasidarė ne taip blogai kaip prieš pusę metų. Valdantieji pakankamai sėkmingai suvaldė pandemiją, migrantų krizę, pakankamai solidžiai atrodo karo Ukrainoje kontekste. Tad partijos populiarumas ir reitingai gali sugrįžti. Dabar visuomenės nuomonės apklausų bendrovių lentelėse konservatoriai, kaip valdantieji, užima pakankamai geras pozicijas. Po trejų metų valdžioje jie sugeba užimti vis dar tas pačias geras pozicijas kaip ir pirmaujančios kairiosios partijos“, – tvirtina V. Valentinavičius.

L. Bielinio nuomone, savivaldos rinkimai didžiąja dalimi yra susieti su vietinėmis, ūkinėmis, problemomis – gatvių tvarkymu, statybomis. Jo nuomone, į tai ir reikia kreipti dėmesį mero rinkimų metu. Politologas V. Valentinavičius taip pat priduria, kad savivaldos lygiu Kaune vyksta kitokia kova nei Seimo rinkimuose.

„Ten varžosi skirtingų merų reputacijos, skirtingų partijų įdirbiai būtent Kauno taryboje – kaip jie valdė miestą“, – teigia ekspertas.

ELTA primena, kad Gabrielius Landsbergis anksčiau yra aiškiai įvardinęs, jog partijos radare – didžiųjų miestų merų postai: „Norisi nepralaimėti ten, kur esame, ten, kur turime savo merus. (...) Matau erdvės pasirodyti stipriai: sutelkti rinkėjus, rasti rinkėjų didžiuosiuose miestuose“.

A. Verygos nenurašo: jis turi stiprią paramos grupę Kaune

Oficialiai patvirtinus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Kauno mero postą tapo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, politologai sutaria, jog jis gali būti ryškus kandidatas ir stiprus konkurentas kitų partijų iškeltiems atstovams. „Jeigu konkurentu (V. Matijošaičiui – ELTA) taps, kaip yra kalbama, Veryga, iš tikrųjų bus labai sunku prieš jį laimėti, nes jis, mes žinome, yra puikus komunikatorius, energingas, tai, ko gero, jis turi daugiau šansų laimėti“,– sako L. Bielinis. Politologas tvirtina, kad yra neutralus partijų klausimu, tačiau savivaldos rinkimų sėkmę bent šiuo metu prognozuotų būtent LVŽS kandidatui.

„Jeigu nebus kitų ryškių kandidatų, tai valstiečiams su Veryga, kaip pagrindiniu kandidatu, iš tikrųjų yra šansas. O jeigu atsiras kažkokių labai ryškių kandidatų iš dešinės, nuo liberalų, nuo to paties Matijošaičio ar nuo Skvernelio – tada mes matysime rimtą kovą, kurios rezultatas nenusakomas“, – teigia VDU profesorius.

Nors MRU docentas V. Valentinavičius valstiečių, kaip partijos, sėkme nėra garantuotas, jo nuomone, A. Veryga – ypatingas, dėmesio vertas atvejis.

Valstiečiai kaip partija Kaune buvo stiprūs tiek, kiek ėjo kartu su „Vieningu Kaunu“, tad partinių rinkėjų Kaune jie turi nedaug. Bet Veryga yra ypatingas atvejis. Jis – gerai žinomas veidas, susijęs su Kauno gydytojų gildija. Kai kas tą gildiją vadina klanu... Jis turi stiprią paramos grupę Kaune ir todėl gali būti pakankamai pavojingas kitiems kandidatams“, – sako politologas V. Valentinavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kol kas yra vienintelė, oficialiai patvirtinusi ir iškėlusi savo kandidatą į Kauno mero postą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.