Ukrainai ratifikavus Stambulo konvenciją, sužiuro į Lietuvą: ar tikrai paseks pavyzdžiu? G. Nausėda pozicijos neatskleidžia

Šią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo Stambulo konvenciją – būtent dėl šio dokumento pernai aistros virė tiek Lietuvos politinėje arenoje, tiek ir visuomenėje. Visgi šią konvenciją kritikuojantys politikai savo pozicijos žada nekeisti ir toliau – esą toks Ukrainos žingsnis veikiau yra padiktuotas noro greičiau tapti ES nare, tad Lietuvai tokio dokumento nereikia.

Aušrinė Norkienė, Gitanas Nausėda, Paulius Saudargas, Agnė Širinskienė ir Jūratė Juškaitė.<br>Lrytas.lt koliažas
Aušrinė Norkienė, Gitanas Nausėda, Paulius Saudargas, Agnė Širinskienė ir Jūratė Juškaitė.<br>Lrytas.lt koliažas
Stambulo konvencija<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stambulo konvencija<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Moterys ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Moterys ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>T.Bauro nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>T.Bauro nuotr.
Paulius Saudargas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paulius Saudargas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
 Jūratė Juškaitė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jūratė Juškaitė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jun 23, 2022, 7:26 AM, atnaujinta Jun 23, 2022, 1:14 PM

Birželio 18 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo. Stambulo konvencijos ratifikavimui pritarta jau pirmadienį.

Įžvelgia ir nesąžiningumo apraiškų

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad toks Ukrainos sprendimas galėtų paskatinti prie šio klausimo sugrįžti ir Lietuvai.

„Tai, kad Ukraina ratifikavo Stambulo konvenciją, tikrai galėtų būti signalu ne vėl garsiau Lietuvai kalbėti apie ją, o ratifikuoti. Norėčiau tikėti, dar šios kadencijos Seimui tai pavyks padaryti“, – portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Vis dėlto šią konvenciją kritikuojantys Lietuvos politikai teigia dėl tokio karo kamuojamos šalies žingsnio savo nuomonės nekeisiantys ir toliau. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė svarstė, jog Ukrainos sprendimas ratifikuoti Stambulo konvenciją nebuvo visiškai natūralus.

„Yra kalbama, kad tas Ukrainos sprendimas didele dalimi buvo iššauktas kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių neformalaus diplomatinio spaudimo, tikintis, kad tos valstybės galbūt lengviau ir greičiau pritars Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą, ar bent kandidatės statuso suteikimui.

Mano galva, jeigu tai iš tikrųjų yra tiesa, tai tikrai yra labai nesąžininga sąlyga, kuri buvo iškelta Ukrainai. Bet kad dabar jie sutiktų su bet kokiomis sąlygomis, saugodami savo žmonių gyvybes, tas yra akivaizdu. Manau, savaime suprantama, kad kritinio vertinimo konvencijai tokiu metu ir pristigo“, – portalui lrytas.lt aiškino parlamentarė.

Pati A.Širinskienė patvirtino, kad savo pozicijos šiuo klausimu tikrai nekoreguos.

„Teisiniu vertinimu konvencijos nekeičia vienos ar kitos valstybės ratifikavimas ar neratifikavimas. Tiesiog jos turinys ir toliau išlieka probleminis, ir mes tą matome tiek ES valstybių diskusijoje, tiek ir iš to, kad ta pati Turkija, Stambulas iš šios konvencijos iš esmės išstojo.

Mano esminės nuostatos tikrai nepasikeitė. Lyties sąvoka, kuri yra naudojama, vis dėlto ji yra apimanti ir socialinės lyties dimensijas, kurios gali būti kintamos arba pasirenkamos – tas tikrai iki šiol nebuvo būdinga Lietuvos įsipareigojimams.

Tarkime, kitos sutartys, kurias Lietuva seniai yra pasirašiusi, ir turinčios lyties sąvoką, lytį apibrėžia visiškai kitaip – aš kalbu apie baudžiamosios paskirties Romos Statutą, kuris lytį apibrėžia tik per biologines funkcijas. Be abejo, tokių naujovių atsiradimas, matant konvencijos sistemą, keltų iššūkių“, – kalbėjo Regionų frakcijos narė.

Pasak A.Širinskienės, vargu, ar ir pati Ukraina tokio dokumento įgyvendinimui yra pasiruošusi.

„Aš manau, kad jiems tikrai yra ne iki konvencijos įgyvendinimo ar kitų panašių konvencijų įgyvendinimo, kai reikia įtvirtinti savo valstybės gyvybinius dalykus ir apginti pačią teritoriją, jos vientisumą ar jos žmonių gyvybes. Bet manau, kad ateityje, kai karas bus baigtas, tas įgyvendinimas, matyt, sukels nemažų problemų“, – spėjo politikė.

Neratifikuoti Stambulo konvencijos ragino ir opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – dar pernai pavasarį šios partijos pirmininkas, šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad tokio dokumento ratifikavimas jokios naudos Lietuvos teisinei sistemai neduotų.

„Apsauga nuo visų formų smurto, siekiant, kad smurtautojai sulauktų atsakomybės, moterų diskriminacijos naikinimas, minties laisvės bei kitų žmogaus teisių užtikrinimas – tikslai, kurių siekia ir turi siekti demokratinė visuomenė. Tačiau atkreiptinas dėmesys kad Stambulo konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneša jokių naujų ir Lietuvos teisės sistemai nežinomų moters nuo smurto apsaugos priemonių, nes Lietuva nacionalinėje teisėje jau turi moterų ir vyrų lygybę įtvirtinančius, diskriminaciją naikinančius, kelią smurtui užkertančius teisės aktus“, – anksčiau teigė R.Karbauskis.

LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė portalui lrytas.lt tvirtino, kad su frakcijos kolegomis prie šio klausimo kol kas negrįžo, tačiau akivaizdu, kad bendros nuomonės Ukrainos sprendimas pakeisti neturėtų.

„Frakcijoje mes dar apie tai nekalbėjome. Kiekviena suvereni šalis, parlamentas turi savo apsisprendimo laisvę, kiekvienas priimame savo šalies sprendimus. Ar tai turi įtakos, ar neturi – gal kažkam ir turi, bet manau, kad kiekvienas iš mūsų padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekėme dirbti Lietuvai.

Ar tai kažkiek keistų mūsų požiūrį – esame ją skaitę, analizavę, dėl jos diskutavę, išsakę savo argumentus, tai nemanau, kad kažkokių naujovių atsirado“, – svarstė A.Norkienė.

LVŽS frakcijos seniūnė pridūrė, kad Stambulo konvencijoje yra nuostatų, kurioms valstiečių atstovai pritarti negali.

„Jeigu reikia ratifikuoti, ji turi būti ratifikuota visa, be jokių išimčių. Tai yra tokių niuansų, dėl kurių manome, kad negalime pritarti, tai ir mūsų pozicija yra nepakitusi“, – kalbėjo A.Norkienė.

Seimo darbotvarkėje klausimas dar neatsidurs

Kritiškų pastebėjimų konvencijai turi ir dalis valdančiosios daugumos atstovų. Konservatorius Paulius Saudargas taip pat kalbėjo, kad Ukrainos žingsnis įtakos jo nuomonei apie Stambulo konvencijos ratifikavimą nepadarys.

„Vertinau konvenciją pagal turinį, pagal tai, kaip esu įsigilinęs. Nepritariu tam tikroms nuostatoms, tam tikroms įvedamoms sąvokoms, ko tikrai ten nereikėtų, nes mes visi esame sutarę Lietuvoje eiti per įstatymo pakeitimą. Ko trūksta teisinėje bazėje, mes klausiame kolegų, tai, jei norime mažinti smurtą, visi sutinkame, kad reikia jį mažinti, ir prašome įvardinti tuos galbūt ir iš Stambulo konvencijos išeinančius punktus, ko Lietuvos teisinei bazei trūksta.

Ir tai buvo padaryta: keičiamas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimti orderio įvedimai – tikrai buvo ta kryptimi einama. O pačios Stambulo konvencijos sutarėme, kad netrauksime į darbotvarkę, neisime tuo keliu. Tai pozicija lieka visiškai ta pati, juo labiau, kad mes Lietuvoje jau esame nuėję smurto mažinimo kryptimi ir be konvencijos. Klausimas, kokia ten pridėtinė vertė mums iš jos būtų“, – svarstė konservatorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos sprendimas ratifikuoti konvenciją buvo susijęs su tikslu greičiau priartėti prie narystės ES.

„Vyksta diskusijos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą, ir čia yra tiesiog nusilenkimas toms ES valstybėms, kurioms galbūt labai rūpi šis klausimas, ir jos labai norėtų tokio žingsnio iš Ukrainos. Jis ir buvo padarytas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo P.Saudargas.

Paklaustas, ar Stambulo konvencija galėtų netolimoje ateityje atsidurti Seimo darbotvarkėje, jis teigė tokių planų iš koalicijos partnerių negirdėjęs.

„Mes jau labai daug diskutavome šiuo klausimu. Nemanau, kad mes pakeisime vieni kitų nuomonę, ir nelabai matau, ką čia diskutuoti. Dabar kontekstas netgi yra sumažėjęs, kodėl mums apskritai dar reikėtų tokio dokumento kaip konvencija.

Neteko girdėti noro ir iniciatyvų grąžinti šitą klausimą į darbotvarkę“, – tvirtino P.Saudargas.

Portalas lrytas.lt pozicijos kreipėsi ir į Prezidentūrą. Paklaustas, kaip vertina V.Zelenskio iniciatyvą ir ar šalies vadovą Gitaną Nausėdą Ukrainos sprendimas galėtų paskatinti šiuo klausimu imtis lyderystės, prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis nurodė, kad dėl tolimesnio Stambulo konvencijos likimo spręs parlamentas.

„Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2018 m. pateikė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tad visa sprendimų galia šiuo klausimu dabar – Seimo rankose“, – rašoma atsiųstame komentare.

J.Juškaitė: ši konvencija Ukrainai buvo reikalinga

Lietuvos Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymėjo, jog Ukraina nusiuntė žinutę tiek tarptautinei bendruomenei, tiek Ukrainos gyventojams, kad yra pasirengusi siekti aukščiausių apsaugos nuo smurto standartų.

Stambulo konvencija yra išsamiausia tarptautinė sutartis, skirta kovoti su smurtu lyties pagrindu, ypač su smurtu prieš moteris ir mergaites. Suprantama, kad konvencijos įgyvendinimas bus ilgas ir sudėtingas, tačiau ji šaliai ypač aktuali, turint omenyje, kad joje vyksta karas, kurio metu moterys ir mergaitės patiria tiek fizinį, tiek seksualinį smurtą.

Iki karo Ukrainoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, vyko diskusijos dėl konvencijos, buvo paskleista daugelis tų pačių tikrovės neatitinkančių mitų ir baimių. Juos platino konservatyvios, dažnai su Rusijos ortodoksų bažnyčia siejamos organizacijos bei religiniai lyderiai. Tačiau karo akivaizdoje šalyje radosi politinė lyderystė ir, matyt, noras pademonstruoti, kad Ukraina siekia laikytis tų pačių standartų, kaip ir daugelis Vakarų valstybių“, – lrytas.lt kalbėjo J.Juškaitė.

Ji priminė, kad Ukraina tapo 36-ąja valstybe, ratifikavusia šią konvenciją.

„Tad tai yra aiškus signalas ir Lietuvai bei jos politikams: kada mes ratifikuosime konvenciją? Kiek tos skleidžiamos baimės turi realaus pagrindo, jei valstybė, nepasidavusi Rusijos grasinimams ir karinei agresijai, nemato grėsmės šioje konvencijoje ir ją ratifikavo?  Konvencija buvo ratifikuota didžiule persvara“, – tvirtino Žmogaus teisių centro vadovė.

Primename, kad Stambulo konvencija – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Pagrindinis dėmesys šiame dokumente, kuris yra laikomas pažangiausia tarptautine sutartimi, atkreipiamas į smurto netoleravimą, žmogaus teisių gynimą.

Šią tarptautinę sutartį, 2011 m. Stambule (Turkijoje) parengė Europos Taryba (ET). 

Dėl šio dokumento ratifikavimo aršių diskusijų kilo ir Seimo salėje, ir visuomenėje, Stambulo konvencija tapo ir prieš valdančiųjų priimamus sprendimus protestuojančio Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) taikiniu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.