Premjerės teigimu, pervežėjai jau yra informuoti, jog nuo liepos 10-osios, įsigaliojus reglamento nuostatoms dėl sankcijų, šie turi užtikrinti, kad krovinys po šios datos kraunamas nebūtų.
Vis dėlto, I.Šimonytė nesiėmė spėlioti, ar naujo draudimo įsigaliojimas iššauks papildomų Rusijos reakcijų.
„Rusijos reakcijų galima tikėtis įvairių – ir net ne reakcijų, o tiesiog veiksmų be jokio pagrindo ir be jokio preteksto. Kuo daugiau apie tai diskutuojame, tuo daugiau patogiai diskutuojame pačiai Rusijai – jai jokių pretekstų kažką organizuoti tikrai nereikia“, – įsitikinusi premjerė.
I.Šimonytė pastebėjo, kad šiuo metu kibernetinės atakos prasidėjo Norvegijoje, nes ši šalis, įgyvendindama Europos Sąjungos įvestas sankcijas Rusijai, taip pat atliko tam tikrus Kremliui nepatikusius veiksmus.
Visai neseniai priekaištai iš Rusijos skambėjo ir Estijai.
„Tai nuolatinė aplinka, kurioje girdime priekaištus, dažniausiai – išgalvotos“, – pastebėjo ji.
Birželio 17–ąją įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos, kurios draudžia tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą gabenti rusiško plieno ir juodųjų metalų gaminius.
Nepaisant Lietuvos institucijų aiškinimų, jog tai nėra vienašališkas valstybės sprendimas, Kremlius reikalauja atšaukti ribojimus ir grasina Lietuvai atsakomosiomis priemonėmis. Netrukus įsigalios draudimas gabenti ir kitą sankcionuotą Rusijos produkciją.
Liepos 10 dieną įsigalios draudimas rusiškam cementui ir alkoholiui, rugpjūčio 10 dieną – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, gruodžio 5 dieną – naftai ir jos produktams.
Šie draudimai – ketvirtojo ES sankcijų paketo rezultatas. Sankcijos Rusijai įvestos dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą.
Reaguodama į Maskvos grasinimus, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų – stabdyti ar leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą.
