Įvertino istorinį NATO viršūnių susitikimą: kas sutarta, o dėl ko lieka neaiškumų? Kaip atliepia Estijos premjerės įspėjimus?

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime – daug pozityvių signalų Lietuvai, tačiau tai nereiškia, kad visos regiono problemos saugumo srityje yra išspręstos, tiesiogiai iš Madrido įvertino Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

NATO lyderiai pakvietė Suomiją ir<br>AP/Scanpix nuotr.
NATO lyderiai pakvietė Suomiją ir<br>AP/Scanpix nuotr.
Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona<br>AP/Scanpix nuotr.
Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 30, 2022, 3:54 PM

Politologas apibendrino, ką antradienį ir trečiadienį vykstančiame NATO viršūnių susitikime šalims narėms pavyko sutarti.

Svarbiausi pasiekimai

„NATO sąjungininkai sutarė dislokuoti didesnes pajėgas NATO rytiniame sparne. Matome tą procesą vykstantį jau nuo vasario 24 dienos, bet dabar tai įgys strateginį sprendimo lygmenį, kuris vėliau bus realizuojama praktiškai“, – teisioginės transliacijos savo feisbuko paskyroje metu kalbėjo L.Kojala.

Anot jo, Vokietija yra pasirengusi Lietuvoje didinti savo pajėgas iki brigados lygmens.

„Be abejo, tam prireiks laiko – ir Vokietijai įgyti naujus pajėgumus, kuriems bus skirta apie 100 mlrd. eurų, ir Lietuvai atlikti namų darbus, kurie taip pat kainuos brangiai ir užims laiko tam, kad galėtume priimti brigadą“, – pastebėjo politologas.

L.Kojalos teigimu, NATO lygmeniu sutarta iš anksto siųsti ginkluotę ir amuniciją į rytinio Aljanso flango teritorijas.

„Pirmą kartą nuo Šaltojo karo turėsime ne tik gynybos planus, bet ir konkrečias gynybos planų funkcijas, susietas su pajėgumais. Tai bus ne tik įsipareigojimas, kurio įgyvendinimas priklausytų nuo aplinkybių, tačiau bus šalys, pajėgumai, priskirti regionams, kurie supras savo atsakomybes, suvoks situaciją dėl geografijos ir galės būti labai greitai realizuoti praktiškai“, – pabrėžė jis.

Politologo manymu, Lietuvai priskirta brigada iš karto nebus visa dislokuota šalyje – čia treniruosis, pažins Lietuvos saugumo situaciją, bendradarbiaus su šalies karinėmis pajėgomis.

Šalia šių sprendimų – oficialius NATO lyderių kvietimas Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso.

„Toliau prasideda derybų procesas – Švedija ir Suomija derėsis su NATO, bet niekas neabejoja, kad tas derybų procesas bus labai greitas, nes abi šalys glaudžiai bendradarbiauja su NATO, be to, atitinka NATO keliamus kriterijus. Vadinasi, derybos yra techninis klausimas.

Sudėtingesnis, politinis klausimas bus narystės ratifikacija 30-yje NATO valstybių parlamentų. Čia jau prasideda nacionalinės subtilybės, ir net jeigu nėra didelių prieštaravimų šiam sprendimui, vis tiek tas procesas užtruks.

Kai kas spėja, kad ratifikacijos procesas gali užtrukti nuo 4 iki 12 mėnesių“, – įvardijo politologas.

Estijos premjerės žodžių įtaka

L.Kojala įvertino ir tai, kaip Estijos premjerės Kaja Kallas žodžiai apie NATO pajėgumus buvo atliepti naujausiuose Aljanso šalių vadovų sprendimuose.

Estijos premjerė K.Kallas teigė, kad dabartiniai NATO gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, nes numato Baltijos šalių užkariavimą, o tada jos būtų atkariautos po 180 dienų.

„Gynybos planai nėra vieši, bet nereikėtų manyti, kad jose yra pasakyta, jog NATO „sutinka“ pralaimėti pirmuosius mūšius bet kuriam agresoriui, įsileisti juos, ir tik paskui ieškoti būdų, kaip tą NATO valstybę išvaduoti.

Ne – Estijos premjerė turbūt labiausiai referavo į tai, kad NATO neturėtų pakankamų gynybinių pajėgumų tokios agresijos akivaizdoje labai greitai ir efektyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.

Būtent to vedami Baltijos šalių atstovai, taip pat Lenkija, norėjo, kad čia, pirmiausiai, būtų dislokuoti didesni pajėgumai. Kad tai būtų ne tik skaičiai, bet realios gynybos sistemos, apimtų ir oro gynybą, ir kad matytume nuolatinį tų pajėgų augimą, nes brigada nėra lubos, veikiau tarpinis pasiekimas.

Būtent tai turbūt buvo pagrindinė Estijos premjerės mintis, ir ji buvo išsakyta labai tikslingai, artėjant NATO viršūnių susitikimui, tikintis jame palankių sprendimų. Manau, iš to, ką čia, Madride, iš Baltijos šalių atstovų jaučiame, jie yra patenkinti tuo, kas susitarta“, – nuodė L.Kojala.

Tiesa, šiek tiek neaiškumų, anot L.Kojalos, vis dar lieka.

„Šiek tiek neaišku, arba trūksta detalių, dėl Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimo į Baltijos šalių gynybos sistemas. Mes turime dislokuotas JAV pajėgas, jos yra rotacinės.

J.Bideno administracija šiandien pakartojo, kad pajėgumai rotaciniu pagrindu didinami, bet kol kas nėra aiškių detalių. Neabejotinai amerikiečiai bus labai svarbi pridėtinė dalis prie to, ką darys vokiečiai ir kitos NATO šalys, kalbant apie bataliono augimą iki brigados lygmens.

Be amerikiečių, aišku, mes sunkiai įsivaizduojame savo gynybą kaip efektyvią, ir čia jie savo įsipareigojimus ketina didinti. Ypač jie tai darys Lenkijoje, kur, panašu, kad kurs papildomas nuolatines vadavietes“, – nurodė L.Kojala.

„Daug pozityvių signalų Lietuvai, tačiau tai nereiškia, kad visos regiono problemos saugumo srityje yra išspręstos – Lietuva pati turės padaryti namų darbus ir toliau investuoti ženklias pinigų sumas, kad jaustumėmės kiek įmanoma saugesni“, – apibendrino politologas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.