Už šią iniciatyvą balsavo 79 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.
Džiaugėsi Seimo sprendimu
Pats V.Landsbergis, Seimui pripažinus jį pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu, teigė, kad Lietuva pagaliau prilygo Estijai.
„Gerai, kad Lietuva galų gale prilygo Estijai. Estijoje labai seniai taip nutarta – kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Estai seniausiai tą padarė, be jokių tragedijų“, – naujienų agentūrai BNS sakė V. Landsbergis.
„Tvarkoj, nusprendė taip, tegu būna taip“, – pridūrė jis. Plačiau pakomentuoti sprendimą V. Landsbergis sakė galėsiąs vėliau ketvirtadienį.
Istorinės teisybės atkūrimas ar istorijos klastojimas?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Emanuelis Zingeris po Seimo balsavimo teigė, kad istorinė teisybė yra atkurta.
„Šis balsavimas nebuvo nukreiptas nei prieš vieną iš Lietuvos prezidentų. Jis atspindėjo tai, kad Vilnius tuo metu, tiek Sąjūdžio laikais, tiek Kovo 11-ąją, anksčiau, negu kitose kaimyninėse valstybėse, atkūrus valstybingumą, pradėjo žingsnius. Mus laužė atsisakyti Kovo 11-osios, bet mes to nepadarėme.
Tas pagreitis, kuris tuo metu įvyko, kai mus tikrino, kas mes esame – kad mes esame nepriklausomos Vakarų valstybės atstovai, buvo įtvirtinti ir profesoriaus Landsbergio pastangų dėka, jam būnant ryšyje su kitų šalių vadovais“, – kalbėjo E.Zingeris.
Tuo metu Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tikino, jog toks sprendimas prilygsta istorijos klastojimui.
„Šiandien, matyt, padarėme taip, kaip daro Putino Rusija – pradėjome klastoti Lietuvos istoriją. <...> Vidurnaktį praktiškai pamačiau išvadą ir tai, kaip parašytas jos tekstas. Taip prasidėjo šiandieninė pono Landsbergio pripažinimo Lietuvos vadovu epopėja – yra labai apmaudu, kad visiškai nesiskaitoma su Seimo darbo tvarka, kad yra klastojama istorija ir kad paskutinė Seimo diena vėl yra paverčiama chaosu, kuris kyla dėl to, kad vienam žmogui reikia posto“, – vertino A.Širinskienė.
Tuo metu socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas svarstė, kad istorikai įvertins, ar šis Seimo sprendimas buvo istorijos klastojimas ar istorinės teisybės sugrąžinimas.
„Istorijos negalima suklastoti. Jis buvo AT pirmininkas, garbė jam. Tai ne pirmas bandymas kaip nors padaryti jį tuo, kuo jis nebuvo – tai nedaro garbės“, – įsitikinęs A.Sysas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad nereikėtų įstatymu įtvirtinti tai, kas buvo faktinės aplinkybės 1990 metais.
„Balsavau prieš ir manau, kad įtvirtinti įstatymu faktą, kuris buvo, nėra jokios prasmės. Tai yra istorija ir dabar, žiūrėdami atgal, galime pradėti vertinti įvairius istorinius etapus ir istorines asmenybes“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Piktinosi ir ankstyvu posėdžiu
Seimo opozicija tik ketvirtadienio rytą parlamento darbotvarkėje atsidūrusiu V.Landsbergio statuso klausimu neapsidžiaugė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš posėdį teigė, kad klausimas grįžo todėl, kad yra itin svarbus, o pavasario sesija jau priartėjo prie pabaigos.
„Šis klausimas visą laiką sukelia labai daug aistrų. Sesija eina į pabaigą, šiandien yra paskutinė diena. Kol kas neketiname rinktis vasarą, nors, žinoma, visko gali atsitikti.
Tiesiog buvo toks sprendimas, kad labai svarbų klausimą, kuris tęsiasi labai labai ilgai, būtų gerai šiandien sėkmingai užbaigti“, – teigė Seimo vadovė.
V.Čmilytė-Nielsen ryte skaičiavo, kad balsų parlamente užtekti turėtų.
„Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų labai jau taip aštriai prieštarauti šiam klausimui – gal pasitaikys vienas kitas opozicijos atstovas. <...> Iš esmės manau, kad tikrai užteks balsų“, – tvirtino ji.
Tačiau tai, kad šis projektas į Seimo posėdžių salę grįš būtent paskutinę sesijos dieną, panašu, buvo staigmena opozicijai, kuri iš karto siekė jo išbraukimo.
Opozicinės Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė trečiadinį feisbuke pasidalijo, kad po 19 valandos vakare gavo skubų pranešimą, jog ketvirtadienį iš pačio ryto šaukiamas neeilinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame komiteto nariai turėjo apsvarstyti kitus Seimo narių pasiūlymus dėl V.Landsbergio statuso klausimo, prieš teikiant jį posėdžiui salėje priėmimui.
Vienas iš tokių pasiūlymų – Seimo nario Petro Gražulio siūlymas V.Landsbergį įvardyti imperatoriumi.
„Vakar vakare darbotvarkėje nebuvo įtrauktas klausimas dėl Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu. Aš pasiūliau pataisą, kad būtų imperatorius, ko labai nori konservatoriai. <...> Kad šeštą ryto bus komiteto posėdis, aš nežinojau – tuo metu aš miegojau, ir man nedalyvaujant ši pataisa komitete buvo svarstoma. Prašau išimti šitą klausimą iš darbotvarkės ir ne naktimis tokius klausimus spręsti, kai visi miega“, – piktinosi P.Gražulis.
Priminė prieš kelias savaites verdusius pykčius
Tuo metu konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma pažymėjo, jog nėra naujovė, kai komitetas svarsto paskutinius gautus pasiūlymus ir pastabas dėl projektų, kurie yra priėmimo stadijoje.
„Daugybę tokių atvejų tikrai galima rasti, dėl to Seimo nariui čia jokia ne problema ateiti į komiteto posėdį ir pristatyti savo siūlymus. Seimo narys privalo sekti informaciją, kada kokie posėdžiai [vyksta], čia nėra pasiteisinimas, kad prieš kelias dienas jam viskas turi būti padėta ant lėkštutės“, – aiškino J.Razma.
Netrukus A.Širinskienė pastebėjo, kad ji buvo paskirta išvados rengėja, tačiau išvada buvo parengta be jos žinios, o Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis svarstė, jog kartojasi situacija, kuri nutiko ir prieš kelias savaites.
„Kai antradienį įvyko posėdis, Seimo valdyba susirinko vakare ir 18 valandą paskelbė, kad trečiadienį 8 valandą vyks neeilinis posėdis. Vakar panaši situacija susiformavo vėl su jumis, kai 19 valandų 22 minutės gavome pranešimą, kad šiandien ryte 8 valandą 15 minučių vyks Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Atrodo, lyg jūs nebuvote pasimokę“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Nejaugi jūs norite, kad opozicija nedalyvautų šiandien iš viso visos dienos posėdyje? Jei jūs taip elgiatės, toliau ir posėdžiaukite“, – pridūrė jis.
Aistros šį klausimą lydėjo nuo pat jo pateikimo. Pavyzdžiui, svarstymo stadijoje į posėdžių salę sugrąžintas V.Landsbegio klausimas taip supykdė opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją, jog šie pareiškė pasitrauksiantys iš gynybos susitarimų, jeigu parlamentarai iš tiesų profesoriui suteiks valstybės vadovo statusą.
Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui praėjusioje kadencijoje, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
