Tuo tarpu Rusijos reakciją, mėginant apkaltinti Lietuvą ir keliant tam tikras provokacijas šalies viduje, esą reikėtų vertinti taip bandymą „mus pakišti“.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo buvę krašto apsaugos ministrai Gediminas Kirkilas ir Rasa Juknevičienė bei Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
Išsišoko ar ne?
Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.
Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis prieš kelias dienas pareiškė, kad Lietuva interpretavo ES sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos.
Kaip pabrėžė buvęs krašto apsaugos ministras ir premjeras G.Kirkilas, aiškinantis padėtį su Briuseliu dabar svarbiausia išsaugoti santykius su svarbiausiais partneriais. Jis įsitikinęs, kad Lietuva galbūt šiek tiek ir išsišoko, apribodama tranzitą, tačiau šis išsišokimas jai išėjo į naudą.
„Aš manau, kad galbūt ir išsišoko, bet šiuo atveju tas išsišokimas bent jau prieš NATO viršūnių susitikimą mums buvo naudingas. Mes pabrėžėme silpnąsias vietas. Gal tai šiuo metu ir buvo teisinga. Lietuvos situacija buvo labai aktualizuota.
Bet dabar, aš manau, reikia ieškoti diplomatinių sprendimų ir taip pat suprasti kitų valstybių interesus“, – tvirtino G.Kirkilas.
Tiesa, su tuo ne visai norėjo sutikti europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Jos teigimu, Lietuva tik vykdė pačios EK sankcijų politiką.
„Tikrai Lietuva niekur neišsišoko. Tai Rusija išsišoko, kai sukėlė didelį informacinį karą prieš Lietuvą, nors sankcijos buvo priimtos kovo 15 dieną ir jos įsigaliojo nuo birželio 17 dienos. Lietuva ne kartą aiškinosi su EK, tą rodo ir viceministro, buvusio gynybos ministro Karoblio pasisakymai, įrašai, liudijimai.
Aš taip pat bendrauju su mūsų atstovybe ES, kuri tą patį patvirtina. Yra dokumentai, kur Lietuva tikrinosi dėl sankcijų galiojimo tranzitui“, – aiškino R.Juknevičienė.
Europarlamentarė akcentavo, kad dabar svarbiausias klausimas – ne ar sankcionuotos prekės toliau galės judėti per Lietuvą į Kaliningrado sritį, o kaip ES lyderiai reaguos į Rusijos grasinimus.
„Siūlyčiau per daug neišsigąsti, bet tuo pačiu ir patys per daug nebesiplakime, nebesimuškime. Tos temos nebegalime įkaitinti iki raudonumo. (...) Neįsisprauskime į kampus gindamiesi. Manau, kad teisingai elgiasi dabar ir prezidentas, ir Vyriausybė. Jie turi vieningą poziciją, labai santūriai atsakė EK ir laukime dabar tų derybų rezultatų“, – kalbėjo ji.
D.Matulionis: rusai čia bando mus pakišti
Lietuvos ambasadorius NATO D.Matulionis pažymėjo, kad nereikėtų galvoti, jog sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą yra tik Lietuvos problema.
„Jis gali eiti ir per Lenkijos teritoriją (gal kiek mažesniu mastu), ir per Latvijos, todėl tai nėra vien tik mūsų problema. Šiuo atveju pagalvokime apie tai, kam sankcijos yra skirtos. Jos skirtos tam, kad sumažintų Rusijos pajamas ir neleistų įsivežti tam tikrų prekių, kurios padeda ekonominiam vystymuisi arba gynybos pramonės vystymui.
Tranzitas tam neturi jokios įtakos. Jeigu jis vienokia ar kitokia forma vėl būtų leidžiamas, grynai žiūrėdamas iš šalies tame nematau didesnės problemos“, – komentavo jis.
Anot D.Matulionio, didžiausia problema čia tampa neatsakinga ir grubi Rusijos reakcija, bandant apkaltinti Lietuvą ir keliant provokacijas šalies viduje.
„Mes turime suvokti, kad rusai čia bando mus pakišti. Kitaip tariant, jie kuria tam tikrą provokaciją pas mus viduje“, – įsitikinęs jis.
Visą laidos „24/7“ pokalbį per „Lietuvos ryto“ televiziją žiūrėkite sekmadienį 16:30 ir 21:30 val.
