„Dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Lietuvoje lankėsi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas su juo labai detaliai kalbėjo apie tai, kaip vokiečiams vadovaujant būtų galima dabar Lietuvoje esančias priešakines pajėgas išplėsti iki brigados dydžio. Planas yra ir perduota Krašto apsaugos ministerijai toliau kalbėtis su vokiečiais jį įgyvendinant“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
„Aš manau, kad tie pokalbiai bus labai konkretūs ir turėsime tą brigadą daug anksčiau nei buvo anksčiau kalbama – 2027 m. Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti“, – pažymėjo prezidento patarėja.
NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.
