Nepaisant suklupimų šalies vidaus politikoje, B.Johnsono vyriausybė nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios laikėsi griežtos pozicijos agresorės atžvilgiu ir tapo viena svarbiausių Kijevo rėmėjų tiek ginkluote, tiek ir kitomis priemonėmis.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino B.Johnsono nuopuolio priežastis ir tai, kaip naujasis Jungtinės Karalystės lyderis gali keisti šios šalies paramą Ukrainai.
Kremliaus džiaugsmas
Vos pasirodžiusia žinia apie B.Johnsono pasitraukimą jau spėjo pasidžiaugti Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, išreiškęs viltį, kad dabar į šalies ministro pirmininko poziciją ateis „profesionalesni žmonės, galėsiantys priimti sprendimus dialogu“.
„Jis mūsų nemėgsta, mes jo irgi nemėgstam“, – aiškino D.Peskovas.
Rusijos oligarchas Olegas Deripaska aiškino, kad tai – „negarbinga pabaiga kvailam klounui“, kurio sąžinę esą turėtų graužti „dešimtys tūkstančių gyvybių šiame beprasmiame Ukrainos konflikte“.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova dėstė, kad B.Johnsono pasitraukimas gerai iliustruoja Vakarų nuosmukį.
„Istorijos moralas: nebandyk sunaikinti Rusijos, nes ji negali būti sunaikinta“, – savo įvykių versiją kėlė M.Zacharova.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aiškino, kad tokių pačių naujienų laukia ir iš Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių lyderių.
„Geriausi Ukrainos draugai išeina. „Pergalei“ gresia pavojus! Pirmasis išėjo“, – ironizavo D.Medvedevas.
Viena svarbiausių partnerių
Karybos eksperto Dariaus Antanaičio teigimu, Jungtinė Karalystė – ne tik viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tiek ginkluotės, tiek viešosios retorikos prasme, bet ir šalis, turinti itin daug įsipareigojimų Kijevo atžvilgiu.
„Nepamirškime, kad Didžioji Britanija planuoja ir apmokyti didelį kiekį Ukrainos karių. Didžioji Britanija – viena iš trijų valstybių, kuri pasirašė memorandumą, užtikrinantį Ukrainos saugumą po to, kai ji atsisakė branduolinės ginkluotės“, – priminė D.Antanaitis.
Tuo metu B.Johnsono asmenybė, anot karybos eksperto, taip pat suvaidino nemažą vaidmenį sprendžiant dėl ginkluotės Ukrainai.
„B.Johnsonas buvo labai ekstravagantiška ir charizmatiška asmenybė, ir būtent jo pasisakymai, jo lyderystė užtikrino Ukrainai ginkluotės tiekimą.
Atėjus naujam premjerui, be abejo, kažkokie pasikeitimai bus. Tačiau Vakarų civilizacijų valstybės paprastai laikosi savo įsipareigojimų nepriklausomai nuo to, kokios asmenybės yra prie vyriausybės vairo“, – pabrėžė jis.
D.Antanaitis vylėsi, kad jeigu ir bus kokių nors Jungtinės Karalystės pozicijos pokyčių Ukrainos atžvilgiu, jie bus tik į gerąją pusę.
Palaikymo nebeturi
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala savo ruožtu teigė, kad žinia apie B.Johnsono atsistatydinimą nėra didžiulė naujiena – anot jo, visi signalai rodė, kad premjeras nebeturi jokio palaikymo savo partijoje.
„Kiek anksčiau jis prarado pasitikėjimą ir plačiojoje visuomenėje – pozityviai jį vertina tik 23 proc. gyventojų, o 70 proc. sako, kad jis turėtų atsistatydinti. Pastarosiomis dienomis matėme paskutinės vilties bandymą išsilaikyti poste, bet akivaizdu, kad realių galimybių B.Johnsonas tam neturėjo, ir šiandien tai konstatuoja“, – įvertino L.Kojala.
Vertindamas svarbiausias B.Johnsono pasitraukimo priežastis L.Kojala atkreipė dėmesį ir į skandalus, ir į vyriausybės darbo rezultatus.
„Pirma priežastis yra skandalas dėl vakarėlių pandemijos metu, kas gerokai susilpnino B.Johnsono pozicijas tiek tarp gyventojų, tiek apskritai kalbant apie bendrą politinį toną.
Kita aplinkybė buvo susijusi su atskirų B.Johnsonui artimų politikų elgesiu, seksualinio priekabiavimo skandalu – jie taip siuntė signalą, kad B.Johnsonas nesuvaldo vyriausybės veiklos, savo partijos ir negeba priimti sprendimų“, – pastebėjo jis.
Be to, politologo teigimu, bendra ekonominė situacija šalyje, kurioje gyventojai tikisi sprendimų, taip pat nėra palanki B.Johnsono vyriausybei.
„Visa tai visai neseniai atsispindėjo ir atskirų parlamento vietų rinkimuose, kuriuose Torių partija nepasirodė sėkmingai. Tad partijos elitas suprato, kad B.Johnsonas nėra tas lyderis, kuriuo galima kliautis, tikintis sėkmės ateityje“, – apibendrino L.Kojala.
Pasiekė ribą
Tuo metu VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė abejojantis, kad pasikeitus Jungtinės Karalystės premjerui, reikšmingai keistųsi ir šalies užsienio politika. Didesnių pokyčių, anot jo, galima tikėtis nebent vidaus politikos klausimais.
„Kai kurie ekonominės politikos sprendimai gali būti kitokie. Kaip buvo galima suprasti iš anksčiau atsistatydinusių ministrų pasisakymų, ypač Iždo sekretoriaus, tarp jo ir B.Johnsono buvo nesutarimų ekonominės politikos, viešųjų finansų klausimais.
Šiose srityse gali būti tam tikrų pokyčių, bet manau, kad užsienio politika turėtų išlikti panaši“, – įvertino R.Vilpišauskas.
Politologas įsitikinęs, kad ilgiau premjero poste B.Johnsonas išsilaikyti nebūtų galėjęs, net jei ir būtų to norėjęs – jei nebūtų pasitraukęs pats, tikėtina, jį būtų patraukę partijos kolegos.
„Jis ir taip gana ilgai stengėsi išsilaikyti premjero pozicijoje, prisimenant tas išvadas, kurios buvo pateiktos dėl vakarėlių pandemijos metu, karantino ribojimų nesilaikymo. Jau tada kai kas iš jo partijos kolegų ragino jį trauktis.
Po to vykę vietos rinkimų rezultatai nebuvo palankūs konservatoriams, prieš kuriuos susivienijo kitos partijos.
Pastarosiomis savaitėmis kritika jo atžvilgiu, ypač iš partijos kolegų, stiprėjo, ir buvo pasiekta riba, kai realiu scenarijumi tapo jo atstatydinimas pačių parlamento narių konservatorių rankomis – buvo pradėta apie tai svarstyti. Tad veikiausiai jis nusprendė, kad reputacinė žala bus dar didesnė, jeigu jis lauks, kol bus patrauktas, negu jei pasitrauks pats“, – pastebėjo R.Vilpišauskas.
Klausimų – dar daug
L.Kojalos teigimu, kol kas dar nėra aišku, ar B.Johsonas tikrai eis premjero pareigas iki pat rudenį vyksiančių konservatorių partijos pirmininko rinkimų – teoriškai įmanoma, kad būtų svarstoma ir laikino premjero galimybė.
„Kol kas tikrai nėra aišku, kas galėtų būti favoritas pakeisti B.Johnsoną. Yra keletas ar keliolika pavardžių, bet jokio aiškaus lyderio kol kas nematyti“, – teigė jis.
Nepaisant to, kas galiausiai taps naujuoju Jungtinės Karalystės premjeru, reikšmingų pokyčių šalies pozicijoje dėl paramos Ukrainai nesitiki ir L.Kojala.
„Nebūčiau linkęs manyti, jog turėtume tikėtis reikšmingų pokyčių kalbant apie Britanijos laikyseną Rusijos klausimu, kalbant apie sankcijas, ar dėl paramos Ukrainai ginkluote ir kitomis priemonėmis, ar galiausiai dėl britų įsitraukimo į NATO aktualijas.
Tą gerai iliustruoja tai, kad britai, net ir šiuo sudėtingu vidaus politikos metu, vieni pirmųjų ratifikavo švedų ir suomių narystę NATO Aljanse.
Manyčiau, kad ir kas bus naujasis lyderis arba lyderė, iš to politiko turėtume tikėtis iš esmės panašios pozicijos ir Lietuvai svarbiais užsienio politikos klausimais“, – įsitikinęs L.Kojala.
Kas įvyko?
Ketvirtadienį po ilgalaikio spaudimo B.Johnsonas oficialiai paskelbė apie pasitaukimą iš konservatorių partijos lyderio ir premjero postų. Tikėtina, kad šaliai B.Johnsonas vadovaus iki rudens, kada įvyks naujo partijos pirmininko rinkimai.
Didesni ar mažesni skandalai B.Johnsoną lydėjo nuo pat jo darbo premjero poste pradžios 2019 metais, kai su konservatoriais aiškia persvara laimėjo parlamento rinkimus, tačiau iš visų skandalų premjeras sugebėdavo sėkmingai išsikapstyti.
Vis dėlto, sėkmė nusisuko paaiškėjus, kad B.Johnsonas dalyvavo vakarėlyje Dauningo gatvėje tuomet, kai šalyje galiojo griežtos pandemijos valdymo priemonės.
Spaudimas trauktis pasiekė aukščiausią lygį praėjusią savaitę, kai B.Johnsonas vyriausiojo drausmintojo pavaduotoju paskyrė konservatorių Chrisą Pincherį, nors žinojo apie įtarimus, jog šis, būdamas neblaivus, grabinėjo du vyrus.
Balandį konservatorių parlamentaras Neilas Parishas atsisakė mandato prisipažinęs, kad žiūrėjo pornografiją savo telefonu darbo metu Bendruomenių Rūmuose.
Tuo metu buvęs Veikfildo deputatas Imranas Ahmadas Khanas buvo pasiųstas į kalėjimą dėl vieno paauglio lytinio užpuolimo.
Nors protestuodami prieš B.Johnsono veiksmus atsistatydino daugiau kaip 50 vyriausybės pareigūnų, premjeras stengėsi išlikti valdžioje ir dar trečiadienį tikino, kad nesitrauks.
Tačiau ketvirtadienį nuskambėjęs švietimo sekretorės Michelle Donelan atsistatydinimas ir iždo kanclerio Nadhimo Zahawi raginimas B.Jonhsonui trauktis, kartu su konservatorių grasinimais surengti dar vieną balsavimą dėl nepasitikėjimo paskatino premjerą priimti sprendimą ir atsisakyti postų.
