A. Anušauskas: Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingiausia bus būtent mums

Seimui ruošiantis ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymi, kad šių šalių narystė aljanse reikšmingai prisidės prie to, kad Baltijos regionas ir Lietuva dar labiau būtų dar labiau apsaugoti.

Arvydas Anušauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
NATO vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
NATO vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Suomija ir Švedija<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Suomija ir Švedija<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 13, 2022, 12:31 PM, atnaujinta Jul 13, 2022, 12:34 PM

A.Anušauskas trečiadienį kalbėjo, jog Suomijos ir Švedijos narystė geopolitiniu ir kariniu atžvilgiu reikšmingiausia yra būtent Baltijos šalims.

„Žinoma, ir apskritai visam NATO aljansui, nes stiprina visą šiaurinį ir rytinį flangą, bet Baltijos jūroje situacija keičiasi iš esmės – galutinai tapusios narėmis su savo oro, jūrų ir kranto gynybos pajėgomis Suomija ir Švedija gali labai reikšmingai pasitarnauti kaip atgrasantis veiksnys Baltijos šalių gynyboje, jeigu Rusija imtųsi kokių nors agresyvių veiksmų ar grasinimų“, – komentavo ministras.

Pasak A.Anušausko, Suomija ir Švedija kariniu požiūriu – gana panašios valstybės, tik turinčios skirtingas kariuomenės komplektavimo sistemas.

„Suomių yra paremta visuotine karo prievole ir turi labai didelį rezervą, Švedijoje irgi yra šauktinių atranka, panašiai, galbūt, kaip ir pas mus – merginų ir vaikinų atranka. Bet sausumos pajėgumai šitose šalyse yra labai panašūs.

Bet žinant NATO poreikius, kad kiekvienais metais dabar bus didinama NATO pajėgumų parengtis, NATO pajėgumai bendrai bus sumetami visų šalių, tai sausumos pajėgas šioms šalims reikės vystyti ne mažiau, nei Lietuvai“, – aiškino KAM vadovas.

Pasak ministro, šalys, kurios ribojasi su Rusija, visada turi žinoti, kad reali grėsmė niekur nedingusi, tiesiog keičiasi jos lygiai.

Paklaustas, ar ministerija turi aiškų planą, kaip toliau Lietuvoje bus vystoma karinė infrastruktūra, A.Anušauskas pridūrė, kad darbai jau vyksta, tačiau tai priklausys ir nuo gaunamo finansavimo.

„Mes turime aiškų planą, ir ne tik aiškų planą, bet ir jau vykdomus projektus. Žinoma, tolimesnis vystymas priklausys nuo skiriamų lėšų <...>.

Visi suprantame, kad finansavimas vis tiek turės didėti, jei mes norime tas ambicijas dėl didesnių sąjungininkų pajėgų buvimo sąlygų sukūrimo įgyvendinti“, – teigė A.Anušauskas.

Seimui trečiadienį bus pateikti ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolai.

Prisijungimo protokolus ratifikuoti teikiantis prezidentas Gitanas Nausėda prašo Seimo juos svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas numatytas kitą savaitę.

Priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso trečiadienį sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji truks savaitę.

Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.

Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.

Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame projektų aiškinamajame dokumente.

Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.