„Trečiaisiais metais prezidentas tikrai sustiprino savo pozicijas, ypač užsienio politikoje, ir dabar su valdančiosios daugumos atstovais stiprina Lietuvą užsienio politikos srityje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Vertinu teigiamai ir ateičiai linkiu ir daugiau išmintingų sprendimų, ir daugiau bendradarbiavimo su Seimu“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė tikina, kad G. Nausėdos ir valdančiųjų partijų santykiai, išaugus išorinėms grėsmėms Lietuvai, „pakankamai geri“, bendradarbiaujama konstruktyviai.
„Vienu ar kitu klausimu, natūralu, nuomonės kartais išsiskiria, tai politikoje neišvengiama ir to nereikėtų vengti. Tačiau bendradarbiavimas su prezidentu yra konstruktyvus, geras“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, ji norėtų, kad tokie darbiniai santykiai išliktų ir likusią prezidento kadencijos dalį.
Taip pat Seimo pirmininkė akcentavo, jog premjerės Ingridos Šimonytės kadencijos pradžioje kilę nesutarimai su G. Nausėda dėl to, kas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą, „išsisprendė“, o informacija, jos teigimu, svarbiausi šalies pareigūnai dalinasi sklandžiai ir nuolat.
„Svarbu, kad ryšis ir bendradarbiavimas vyktų be trukdžių. Dabar, man rodos, kad taip ir yra“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Susiję straipsniai
Pastabos dėl Rinkimų kodekso
Prezidento pastabos Rinkimų kodeksui yra racionalios, Seimas turbūt pritars šalies vadovo veto, sako parlamento pirmininkė.
„Pastabos yra racionalios ir gerai argumentuotos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė.
„Tiesą pasakius, galvoju, kad Seimas visai gal joms ir pritartų“, – kalbėjo ji.
Šalies vadovo veto Rinkimų kodeksui, kuriuo sugriežtinta politinių komitetų veikla, Seimui bus pateiktas trečiadienį.
Prezidentas rinkimų kodeksą grąžina su siūlymu jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Pasak prezidento, siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.
Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.
Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Dar šią vasarą pasirašys ne tik susitarimą dėl gynybos, bet ir dėl užsienio politikos
Seimo pirmininkė mano, kad šią vasarą parlamentinių partijų vadovams pavyks pasirašyti ne tik susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, tačiau ir dėl užsienio politikos. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad „valstiečių“ apsisprendimas šių susitarimų nepasirašyti susitarimų reikšmės nesumažins.
„Mano vertinimu, tikrai tai bus labai svarbus sprendimas – tai nacionalinis susitarimas saugumo-gynybos tema, kuri dabar yra gyvybiškai svarbi. O kad vienos partijos atstovas (...), jei ir nuspręs nepasirašyti, tai tikrai yra atskiros, vienos partijos valia“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tačiau į šį dokumentą tikrai yra sudėta ir daug darbo, ir pastangų, ir jo tikslas yra paprastas – išimti saugumo-gynybos politikos klausimą iš trumpalaikių politinių ciklų svyravimų, kad užtikrintume tam tikrą ilgaamžiškumą ir vieną pakankamai aiškią liniją, aiškius tikslus, siekius“, – pažymėjo ji.
Parlamento vadovė mano, kad iki rudens partijoms pavyks pasirašyti ir susitarimą dėl užsienio politikos. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitarimas iš esmės jau yra parengtas.
„Mano žiniomis, jis irgi yra iš esmės parengtas, daugumoje partijų apsvarstytas, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio partija irgi yra apsvarsčiusi šį dokumentą. Tai nebent tik kažkokių minimalių korekcijų dar gali būti, tačiau iš esmės jis irgi bus parengtas pasirašymui artimiausiu metu“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
„Tai tikėtina, kad šią vasarą mes turėsime net ne vieną nacionalinį susitarimą, o du. Tai yra ir gynybos politikos, ir užsienio politikos“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje. Visgi susitarimų rengimą Seime aptemdė ne tik „valstiečių“ kelti ultimatumai, bet ir opozicijos sprendimas boikotuoti plenarinius Seimo posėdžius.
Visgi galutinis susitarimo dėl nacionalinio saugumo stiprinimo projektas jau parengtas – parlamentinių partijų lyderiai dokumentą pasirašyti ketina jau penktadienį.
Tuo tarpu nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymo perspektyva labiau miglota. Nors Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė džiaugiasi, kad nuo kovo mėnesio rengtas susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos pasiekė savo baigiamąją stadiją ir netrukus turėtų būti pasirašytas, opozicija tokia galimybę vertina atsargiau. Pasak opozicijos atstovų, galutinis susitarimo projektas dar kelia nemažai klausimų, ypač kalbant apie retoriką Kinijos atžvilgiu. Todėl politiniai oponentai mano, kad prie Lietuvos užsienio politikos susitarimo partijoms reikėtų sugrįžti rudenį.