„Dėl gynybos biudžeto didinimo, įsipareigojimo į ateitį reikia šiek tiek apgailestauti, kad politinės partijos nerado sutarimo, koks tas dydis turėtų būti, kokią mes ambiciją, didesnę, negu kad dabar, turėtume užsibrėžti“, – penktadienį po susitarimo pasirašymo žurnalistams sakė K. Budrys.
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas taip pat išsakė nusivylimą, kad ant šio dokumento nėra opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parašo.
„Nepabėgsime nuo aplinkybės, kad šiandien tai vadiname politinių parlamentinių partijų susitarimu, bet ne visų parlamentinių partijų susitarimu. Tai to visuotinumo ir sutarimo dar šiek tiek pritrūko“, – tvirtino K. Budrys.
Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai. Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.
