Suvalkų koridorius. Rusijos karo prieš Ukrainą fone šis terminas skamba vos ne kiekvieną dieną. Ar gali, kaip skelbia ekspertai, jį rusai užimti per tris dienas, atkirsdami tris Baltijos valstybes nuo Europos Sąjungos ir palikdami jas dviejų nedraugiškų šalių – Rusijos ir Baltarusijos – apsuptyje?
Įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių neseniai pavadino pavojingiausia vieta Žemėje ir pridūrė, kad susidūrus Rusijai ir NATO jis veikiausiai taptų pirmuoju kontakto tašku.
Toks pranešimas dar labiau sukėlė nerimą kai kuriems žmonėms, gyvenantiems abipus Lietuvos ir Lenkijos sienos.
„Lietuvos ryto“ žurnalistai keliavo Suvalkų koridoriaus teritorija nuo jo pradžios iki pabaigos. Kaip apskaičiavo palydovinė navigacija, tai viso labo 76 kilometrai važiuojant keliais, o tiesiai – dar mažiau. Toks atstumas nuo vietos, kur susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos sienos vienoje koridoriaus pusėje ir Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srities sienų sankirtos kitoje.
Susirado miškų tankmėje
Dar Lietuvoje, važiuojant link Liubavo (Kalvarijos sav.), dėmesį prikausto statinys, primenantis karinius įtvirtinimus.
Tai rūsys, likęs nuo sovietinių kolūkių laikų, bet vietos gyventojai užsiminė, kad per neramumus jis slėptis puikiausiai tiktų.
Netikėtai iš kelio posūkio išniro keista transporto priemonė – motoblokas, kuriuo važiavo šeima. Valdas Mašarikovas su žmona Jūrate ir trimis vaikais keliavo į mišką pasidairyti grybų.
Užsiminus apie Suvalkų koridorių V.Mašarikovas surimtėjo. Taip, jis miške jau apžiūrėjęs sovietinių pasieniečių paliktus bunkerius, viename jų šeima slėptųsi. Tie bunkeriai sunkiai pastebimi, o užaugus tankiai žolei jų išvis nematyti.
Tokių bunkerių apylinkėse yra trys, vienas jų metalinis, o sienos – per sprindį. „Pro šalį važiuodamas mašina to bunkerio nepastebėsi“, – dalijosi įspūdžiais uzbekiško kraujo turintis V.Mašarikovas.
Viename bunkeryje tilptų šeima, kituose – daugiau žmonių. Valdas su Jūrate jau pasirūpino maisto atsargomis, prisipirko ir rūsyje pasidėjo konservų, kruopų. Tiesa, duonos nedžiovino, gal jos dar būtų ir karo metu.
Sena technika patikimesnė
V.Mašarikovas turi du motoblokus – vieną naują, o kitą seną.
Pastaruoju važiuoja žvejoti, grybauti, ši technika tinka ir namų ūkio darbams atlikti.
Jeigu reikėtų palikti namus, Valdas mantą susikrautų į senąjį motobloką, susisodintų žmoną, vaikus ir – į mišką. Mat senoji technika išbandyta, patikimesnė.
Tiesa, negerai, kad mažiausiam pypliui – tik vienuolika mėnesių. Kaip su tokiu slėptis miške?
Blogai ir tai, kad pasienio gyventojams valdžia nesiūlo jokių išeičių. „Tiems, kurie gyvena netoli atominės elektrinės Baltarusijoje, bent jodo tabletes išdalijo“, – mostelėjo ranka vyras.
Džiaugėsi saulėta diena
Visai kitokios nuotaikos Liubave, kur viename kieme prie pat seniūnijos krykštavo būrys mažylių.
Pasirodo, suaugusieji apie karą irgi negalvoja, juolab nesvarsto, kur reikėtų slėptis.
Ne bėda ir kad ūkinio pastato stogas kiauras, svarbu, kad vasaros diena graži ir saule kieme galima džiaugtis.
„Mums vienodai, nesiruošiame karui. Po namu yra rūsys, jeigu jau prireiks. Dar bulvių nepripylėme“, – buvo linksmai nusiteikusi draugija.
Už Liubavo – jau lenkų Rutka Tartakas. Žvelgiant į daugybę skelbimų apie parduodamus namus susidaro įspūdis, kad lenkai pasienyje nelabai nori gyventi, nors vietovė graži, žemė derlinga.
Tiesa, ūkininkai prie pat sienos netgi nesuprato, kas tas Suvalkų koridorius.
„Na, taip, mums iš vienos pusės Rusija, iš kitos – Baltarusija, bet taip visada buvo“, – lenkiškai aiškino vienas pašnekovų.
Fotografuoti draudžiama
Trijų valstybių sankirtą Lenkija yra pavertusi turizmo objektu. Čia ir prasideda Suvalkų koridorius.
Pastovėti prie trijų valstybių sienų sankirtą žyminčio granito stulpo, vienu metu pasižvalgyti į Lietuvą, Lenkiją ir Rusiją važiuoja turistai iš visos Lenkijos.
Šalia – rodyklės, kurioje pusėje Vilnius, Varšuva, Kaliningradas ir Maskva ir kiek iki šių miestų kilometrų. Iki Vilniaus ir Kaliningrado atstumas beveik toks pat.
Kiek komiškai atrodo tiktai informacinis stendas, kuriame rodyklėmis parodyta, kad atgręžti fotoaparatus į Kaliningrado sritį draudžiama, o juo labiau artėti prie sienos.
Nuo smalsuolių saugo ir metaliniai atitvarai.
Pastatė savo sunkvežimį
Grėsmingai atrodo ir Kaliningrado srityje prie pat sienos stovintis karinis sunkvežimis, nors pasieniečių prie jo nebuvo matyti. Kėbulo bortas atidarytas, kad uždengtų valstybinį numerį.
Kas kita Lietuva. Prašom, fotografuokis kaimynės teritorijos fone kiek nori. Kaip ir Lenkijos pasienio.
Kad net giliau Lenkijoje aktuali karo tema, liudija į pasienį atkeliavusio Jaceko marškinėliai. „Puck Futin“, – švietė užrašas ant jų iš Ukrainos vėliavos spalvų sudėliotų raidžių.
Jaceko nuomone, Suvalkų koridorius didesnė problema buvo anksčiau, kai noro įstoti į NATO nebuvo pareiškusios Suomija ir Švedija. O dabar jau ramiau, nes NATO pajėgų ginama teritorija aplinkui plečiasi.
Namo tikrai nesiveržtų
Tačiau, pasirodo, ne visi lietuviai taip atvirai kalbasi aktualiomis politikos temomis kaip lenkai. Šipliškėje sutiktas namo grįžtantis tolimųjų reisų vairuotojas Rolandas piktai mostelėjo ranka: „Šitomis temomis iš viso nekalbu, kol tokia valdžia.“
Nekalbūs buvo ir kiti tolimųjų reisų vairuotojai, vis piktuoju minėdami Lietuvos valdžią. Esą vieną dieną pašnekėsi, o kitą dieną jau būsi priverstas palikti vilkiko kabiną.
Lietuviai vilkikų vairuotojai džiaugėsi bent tuo, kad pasienyje neužsibūna, – pailsi, papietauja ir keliauja toliau. O ir namuose jie reti svečiai.
„Jeigu, neduok Dieve, čia prasidėtų karas, namo tikrai nesiveržčiau. Likčiau dirbti užsienyje, nes vairuotojų visur trūksta, o žmona su vaiku kaip nors pas mane atbėgtų“, – kalbėjo vienas Šipliškėje besiilsinčių vairuotojų.
Kaimynai jau nebesipeša
Skirtingai nei Vilniuje, Ukrainos vėliavos spalvas Suvalkų koridoriuje pamatysi nebent ant Jaceko marškinėlių.
Tačiau lenkai ir lietuviai šiomis dienomis demonstruoja vienybę. Štai Smolianuose ant vienuolyno pastato plazda Lenkijos ir Lietuvos vėliavos, kaimyninėje valstybėje jas drauge galima pamatyti ir kitur. Tik ar Lietuvoje taip kur nors yra?
Kitaip Lenkijoje buvo prieš keletą metų, kai dėl paminklo Berznyko kapinėse tarp lenkų ir lietuvių buvo kilę ginčų. Bet vietos gyventoja Bronė Grybauskienė patvirtino, kad dabar jau aistros nurimusios, niekam tas paminklas nebeužkliūva.
Kraustytis dabar neskuba
B.Grybauskienė gyvena sename name Berznyko centre. Anksčiau moteris galvojo jį pardavusi kraustytis į Suvalkus, kur arčiau parduotuvės, gydytojai. Tačiau dabar mintis pirkti butą mieste jau mažiau vilioja, nes pasislėpti kaime paprasčiau.
„Visi mes čia bijome, nes kiekvieną dieną per žinias apie Suvalkų koridorių kalbama“, – atsiduso B.Grybauskienė.
Moteris pralinksmėjo tiktai pasigyrusi, kad jos pavardė – kaip Lietuvos prezidentės.
Paminklas primena kovas
Kad Suvalkų koridorius nerami vieta buvo ir anksčiau, Stanoviske liudija paminklas čia žuvusiems Seinų bataliono pasieniečiams per kautynes su sovietų okupantais. Tai buvo 1939-aisiais.
Dabar Stanoviskas – Suvalkų koridoriaus pabaiga ar pradžia.
Čia jau kaip pažiūrėsi. Nėra čia granito stulpų, niekas nekviečia turistų, nors šalia – taip pat trijų valstybių sienų sankirta.
Miške sutiktas vienišas grybautojas pasiguodė bent tuo, kad aplink vien minkšti keliai, tokie tankams nelabai tinka.
O ką Punsko lietuviai?
Ūkininkas Valdas Vaičekauskas demonstravo olimpinę ramybę: „Yra NATO pajėgos. Jeigu reikės, jos mus ir apgins. Juk ir Lenkija, ir Lietuva – NATO narės.“
Punske prie parduotuvės „Groszek“ sustoję Algimantas Kučinskas ir Aurimas Barkauskas – iš Kreivėnų kaimo, kur jų ir tėvai gyvena.
„Žinoma, kad neramu, nes čia tiesiausias kelias iš Baltarusijos į Rusiją“, – kalbėjo motoroleriu atvažiavę vyrai. O vienam jų kaimynas kariškis, atsakingas už oro erdvės apsaugą, bet nekalbantis šia tema, užsiminė, kad padėtis Suvalkų koridoriuje išties rimta.
Iki karo Druskininkai viliodavo rusų turistus
Kad Suvalkų koridorius yra svarbus, liudijo ir liepos 7-ąją čia vykęs Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Andrzejaus Dudos vizitas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai patvirtino, kad ginti Suvalkų koridorių pasiryžusios NATO šalių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, karinės pajėgos.
Suvalkų koridoriuje Lietuvos ir Lenkijos pusėje lankėsi ir leidinio „Politico“ apžvalgininkas Matthew Karnitschingas. Vaikštinėdamas po Druskininkus jis prisipažino, jog lengva užsimiršti, kad šio ramaus kurorto įmantrių XIX amžiaus vilų, fontanų ir ežerų fone esi Vladimiro Putino taikiklyje.
„Vakarų karo ekspertai perspėja, kad ši teritorija veikiausiai taptų vienu pirmųjų Rusijos prezidento taikinių, jeigu jis ryžtųsi eskaluoti karą Ukrainoje ir sukelti kinetinę konfrontaciją su NATO“, – įspėjo žurnalistas.
Jo žodžiais, iš pirmo žvilgsnio dažnam tokia mintis nekiltų, o tai, pasak Rytų Europos pareigūnų, siekiančių atkreipti dėmesį į Vakarų karinio aljanso pažeidžiamumą Rytuose, ir yra problemos esmė.
M.Karnitschingas priminė, kad Druskininkai jau ne kartą yra susidūrę su Rusija ir patyrę siautulingų Europos istorijos įvykių.
1837 metais caras Nikolajus I Druskininkus oficialiai paskelbė Rusijos valstybės tarnautojams skirtu kurortu.
Nuo to laiko šis mineraliniu vandeniu garsėjantis miestas traukia lankytojus iš visos Vidurio ir Rytų Europos. Svečių netrūko net ir tada, kai įsiveržusios Prūsijos, Lenkijos, Rusijos ar Sovietų Sąjungos kariuomenės viena iš kitos periminėjo šio regiono valdymą.
Ir iki karo Ukrainoje pradžios Druskininkai priviliodavo daug rusų, kurie kartu su baltarusiais sudarė didžiausią turistų dalį.
Estijos prezidentas perspėjo prieš 7 metus
Terminą „Suvalkų koridorius“ 2015 metais sugalvojo buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas likus kelioms minutėms iki susitikimo su tuomete Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen.
Tuomet Estijos lyderio tikslas buvo garsiai skambinti varpais dėl Vakarų gynybos spragų.
Jau tada baimintasi, kad kilus konfliktui su Vakarais Rusija gali vienu metu įsiveržti į Suvalkų koridorių ir iš rytų, ir iš vakarų, taip atkirsdama Europos Sąjungai priklausančias Baltijos valstybes nuo jų sąjungininkių pietuose.
„Tai nepaprastai silpna vieta, nes tokia invazija atskirtų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusių NATO šalių“, – pabrėžė T.H.Ilvesas.
Be to, toks žingsnis iš karto sukeltų Maskvos ir branduolinių ginklų turinčių NATO narių konfrontaciją ir taip pasaulis atsidurtų ant susinaikinimo slenksčio.
T.H.Ilvesas dabartinę Europos Komisijos pirmininkę U.von der Leyen perspėjo praėjus metams po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tačiau dabartinės V.Putino invazijos į Ukrainą kontekste toks pasaulio pabaigos scenarijus tapo dar aktualesnis.
Kaip V.Putinas dabar bando nusitiesti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, taip ir užėmęs Suvalkų koridorių jis galėtų sujungti savo karines pajėgas Kaliningrade, pagrindiniame Rusijos avanposte, su kitomis rusų pajėgomis, kurios dislokuotos Baltarusijoje, faktiškame Rusijos protektorate.
