Politikos ekspertai prognozuoja sudėtingą laikotarpį: greitu metu prasidėsiantis rinkiminių kampanijų laikotarpis atneš nemažai vidinių įtampų, o savivaldos rinkimuose kandidatuosiantys Seimo nariai reikš ir taip trapios valdančiosios daugumos parlamentarų nubyrėjimą.
Kas sudrebintų Vyriausybės pamatus?
Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl sankcijų taikymo Kaliningrado tranzitui suteikė galimybių pasireikšti ne tik opozicijai, bet ir prieš Vyriausybės sprendimą sutikti su naujosiomis gairėmis sukilusiems koalicijos partneriams – daliai Liberalų sąjūdžio narių.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebi, kad nepaisant ligšiol iškilusių problemų, valdančioji dauguma išliko stabili, todėl galvoti, jog ši Vyriausybė artimiausiu metu galėtų subyrėti, anot jos – neverta.
„Žymiai didesnė tikimybė, kad valdančiosios daugumos pagrindus galėtų sudrebinti aktyvesnė opozicijos veikla, ką jie vis planuoja, bet niekaip nepadaro – būtent inicijuojant interpeliacijas atskiriems ministrams“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, pagrindinis veiksnys, kodėl opozicijai nepavyksta nuversti ministrų – nepakankamas balsų skaičius.
Birželį Seimo opozicijai nepavyko nuversti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – opozicija, protestuodama prieš valdančiųjų sprendimą surengti nenumatytą posėdį, jame nedalyvavo, o valdančiosios daugumos balsais ministrui pavyko išsaugoti savo kėdę.
„Iki šiol teisindami savo elgesį opozicijos atstovai aiškindavo, esą nemato interpeliacijos prasmės, nes kai suskaičiuoja turimus balsus, pamato, kad balsavimas vis tiek nepavyktų, todėl tarsi neverta vargti.
Manyčiau, kad tokia nuostata yra klaidinga, nes tai yra opozicijos duona, jų tiesioginis darbas – atlikti parlamentinę kontrolę. Kiek teko stebėti interpeliacijų iki šiol, o ir paskutinė, žemės ūkio ministrui – jos nebuvo kokybiškai pasiruoštos“, – įvertino politologė.
Didžioji problema
G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, Lietuvos politinė istorija iš tiesų parodo, jog artėjant rinkimams visos valdančiosios koalicijos pradeda aižėti, todėl įvairių įtampų gali kilti.
Visgi, kaip pastebi politologė, netrukus šalyje įvyksiantys trigubi rinkimai – savivaldybių tarybų ir merų (2023 m.), prezidento bei Seimo (2024 m.) rinkimai gali būti dar svarbesnis faktorius valdančiosios daugumos sudėčiai.
„Tokia unikali situacija bus pirmą kartą, įtampų bus labai daug. Tikėtina, kad valdančiojoje daugumoje, o ir opozicijoje, bus Seimo narių, kurie kandidatuos į savivaldybių tarybas ar į merus.
Jeigu tai bus vienmandatininkai, natūralu, kad jų vieta kurį laiką liks tuščia. Tai ir gali būti didžioji problema valdančiajai daugumai – yra tikimybė, kad vienas ar kitas balsas, vienas ar kitas Seimo narys gali nubyrėti, jeigu pasirinks ateitį sieti su savivaldybėmis.
Nereikia jokių papildomų jėgų – tai yra natūrali eiga, o opozicija ir valdančioji dauguma jau aktyviai skaičiuoja savo turimą potencialą“, – neatmeta politologė.
Aptrupėjimas – tikėtinas?
Komunikacijos eksperto Mindaugo Lapinsko teigimu, šiuo metu valdančiosios daugumos aptrupėjimas yra labiau tikėtinas scenarijus negu valdžios pasikeitimas.
„Tikriausiai senos kalbos apie tai, kad tarp Liberalų sąjūdžio veikėjų yra tokių, kurie galėtų atskilti, yra tiesa, ir su tokia trapia dauguma taip gali atsitikti. Greičiausiai tinkamesnis žodis yra aptrupėjimas negu tiesiog valdžios pasikeitimas.
Matome, kad opozicija yra be galo marga, vieni kitus kaltina, kas kieno šnipas, kas kieno geresnis draugas, dėl to turbūt nėra reikalo kalbėti apie jų susivienijimą ir valdžios perėmimą.
Tuo labiau, kad jie irgi nėra kvailiai ir supranta, kad valstybės vairo perėmimas sudėtingoje situacijoje pliusų jiems nepridėtų“, – lrytas.lt įvertino M.Lapinskas.
Gali keisti ministrus?
Tuo metu tam tikrų I.Šimonytės Vyriausybės ministrų pakeitimas, anot komunikacijos eksperto, galėtų būti įmanomas ir naudingas.
„Tam tikras atšviežinimas visai būtų įmanomas – tokiu atveju kažkokiose srityse būtų galima versti baltą popieriaus lapą ir sakyti, kad norėtume pradėti iš naujo“, – pastebėjo jis.
M.Lapinsko teigimu, „antro kvėpavimo“ suteikimas vyriausybėms yra gana dažnas reiškinys politikoje, o šiuo atveju būtų ir visai teisingas variantas.
„Problema prasidėtų perėjus prie personalijų ir sprendžiant, kuris ministras turi būti paaukotas tam, kad būtų galima judėti į priekį. Bėda ta, kad jeigu būtų patrauktas koks nors ministras, kuris nereiškia ko nors ypatingo, pavyzdžiui, kultūros ar žemės ūkio, tai neduotų tokio naujo postūmio, nes žmonės nelabai žino, kuo šie ministrai užsiima.
O jeigu patrauktų kokius nors pagrindinius veikėjus – užsienio reikalų ar finansų, vidaus reikalų ar sveikatos ministrus – jie yra pernelyg sunkiasvoriai, kad, ištraukus vieną kaladėlę, nesugriūtų visas namelis“, – pastebėjo M.Lapinskas.
Skandalas dėl užsienio politikos – ne pirmas
Kilęs skandalas dėl valdančiųjų vykdomos užsienio politikos – ne vienintelis, šią kadenciją lydėjęs valdančiuosius – sumaištis dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito net drebino Vyriausybės pamatus, apie grasinimus trauktis koalicijos partneriams užsiminė ir pati premjerė I.Šimonytė.
Vis dėlto, politologės G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, panašus scenarijus Kaliningrado tranzito atveju klostytis neturėtų, nepaisant to, kad dėl Vyriausybės sprendimo sutikti su Europos Komisijos (EK) išaiškinimu sukilo dalis Liberalų sąjūdžio narių.
„Baltarusiškų trąšų skandalas buvo pačios valdžios aplaidumas – buvo pražiopsoti terminai. Tada tam tikrą dalį kaltės turėjo prisiimti tiek Vyriausybės nariai, tiek ir valdančioji dauguma – tos kritikos strėlės buvo nukreiptos tikslingai.
Šį kartą kritika yra kitokio pobūdžio – tai buvo daugiau Lietuvos pozicijos išsakymas. Tai nėra pirmas atvejis, kai valdančiojoje daugumoje turime garsesnių kitokios nuomonės pareiškimų, tačiau tai neturėtų būti tas akmenukas, kuris lemtų valdančiosios daugumos susiskaldymą ar aštresnius premjerės pareiškimus“, – įsitikinusi G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
