Taip G.Landsbergis trečiadienį reagavo į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio komentarus po šios frakcijos susitikimo su ministru.
Kaliningrado klausimas
Po frakcijos susitikimo su ministru S.Skvernelis teigė turintis įtarimų, jog Europos lyderiams svarstant sankcijų Rusijai paketus, Lietuvos politikai sąmoningai nusprendė nekelti Kaliningrado klausimo, tikintis, kad jis savaime bus išspręstas.
„Lietuva turi tokią išskirtinę problemą – Kaliningrado tranzitą. (...) Kalbant apie bet kokias sankcijas, visus paketus, šitas klausimas turi būti keliamas – mes esame specifinė valstybė, turime tokį santykį dėl Kaliningrado su Rusija.
Panašu iš to, kas buvo padaryta, susidaro prielaida, kad tie klausimai nebuvo keliami“, – po susitikimo kalbėjo S.Skvernelis.
Tuo metu užsienio reikalų ministras G.Landsbergis teigė labiausiai norintis, kad Lietuvos priešams tokiais Seimo narių pareiškimais nebūtų suteikiami papildomi koziriai.
„Ponas Skvernelis kuria labai pavojingą precedentą – jis kalba apie Lietuvos išskirtinę situaciją. Jis prisiima valstybei tam tikrą prievolę, galbūt tranzitu arba įsipareigojimu – kitaip tariant, jis pats kalba tai, ko Kremlius prašo. Kremlius prašo koridoriaus, įsipareigojimo, esą Lietuva privalo, nes jos situacija – išskirtinė. Ponas Skvernelis tai patvirtina“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Ministras pabrėžė, kad Lietuvos situacija nėra išskirtinė.
„Konsultacijose su EK buvo nuolat pabrėžiama, kad bet kokios taisyklės, bet kokie nauji išaiškinimai negali būti skirti tik Lietuvai.
Teritorija tranzitu tarp Baltarusijos ir Kaliningrado per Lenkiją yra tokio pačio ilgio. Prekes galima vežti į Berlyną, iš jo atgal į Varšuvą ir per Varšuvą į Kaliningradą. Tos taisyklės turi galioti universaliai“, – nurodė G.Landsbergis.
„Koks nors Lietuvos išskirtinumas yra pavojingas, nes tada turime didžiulę nacionalinio saugumo problemą“, – pridūrė jis.
Reikalavo atsakymų
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį pokalbio į Seimą išsikvietė G.Landsbergį – frakcija teigia, kad nuo ministro pateiktų atsakymų priklausys tai, ar jam bus inicijuojama interpeliacija.
Partijos lyderis Saulius Skvernelis klausė, ar svarstant sankcijų Rusijai paketus Lietuvos politikai sąmoningai nusprendė nekelti Kaliningrado klausimo tikintis, kad jis savaime bus išspręstas.
„Dėl Kaliningrado negaliu tokios informacijos patvirtinti – nebuvo nei formalaus, nei neformalaus sprendimo, kad klausimas nebus keliamas“, – aiškino G. Landsbergis.
Ministras tikino, kad klausimas buvo keliamas visais lygiais.
„Nuo Vadovų tarybos, vadovų, lygiai taip pat aš kėliau, lygiai taip pat ambasadorius kėlė. Kaliningrado klausimas buvo keliamas kaip reikalaujantis ypatingo dėmesio“, – tikino ministras.
Buvo paskubėta?
Frakcijos narys Lukas Savickas susitikimo metu G.Landsbergio teiravosi, ar teisingas buvo Lietuvos Vyriausybės pasirinkimas taikyti sankcijas, žinant, kad tolesnis sankcijų išaiškinimas ateis.
G.Landsbergis savo ruožtu teigė, kad sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo priima ne Lietuvos Vyriausybė.
„Sankcijos yra taikomos tiesiogiai. Kiekvienas fizinis, juridinis asmuo pats turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos yra taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio.
Net ir sankcijų Komisija, teikdama išaiškinimą, teikia tik konsultacinio pobūdžio – atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas“, – nurodė G.Landsbergis.
Anot jo, Užsienio reikalų ministerijos uždavinys – perduoti tokias Europos Komisijos nuostatas, kokias gavo.
„Tai ir buvo padaryta. Tai, ko mes užprašėme, tokia forma, kokia gavome, perdavėme institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurios iš mūsų tos informacijos prašė. Jos priima sprendimą savarankiškai“, – aiškino ministras.
„Vienintelė data, kurią buvo galima traktuoti kaip terminą, tai sankcijų įsigaliojimo datos – artėjant toms datoms įmonės privalo priimti sprendimą.
Jei jos priima sprendimą nevykdyti sankcijų arba vykdyti sankcijas, jos turi tą sprendimą pagrįsti.
Kitokio išaiškinimo negu buvo pateiktas balandžio 14 dieną Lietuva nebuvo gavusi, nepaisant to, kad buvo nuolat prašoma, artėjant datai“, – nurodė ministras.
Pirmasis išaiškinimas – teisingas?
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas užsienio reikalų ministro teiravosi, kodėl Lietuva nedarė visko, kad Kaliningrado tranzito klausimas būtų įtrauktas į 5 sankcijų paketą.
„Kodėl URM politinė komanda, ambasadoriai nenumatė veiksmų plano dėl Kaliningrado temos įtraukimo į 5–6 paketą tam, kad didintų spaudimą Rusijai. Iš esmės, galima sakyti, kad buvo pasirinkta stručio strategija, tikintis, jog Rusija nepastebės ar neišnaudos savo naudai“, – įsitikinęs T.Tomilinas.
G.Landsbergis priminė, kad būtent 5 sankcijų pakete yra nurodyta, jog sankcionuotų prekių pervežimas keliais yra draudžiamas. Jis tvirtino nesitikėjęs, kad Lietuvai dėl to yra reikalingas papildomas išaiškinimas, nei tas, kuris buvo duotas dar balandį.
„Lietuva pasisakė, pasisako ir, aš tikiuosi, tai yra bendras konsensusas, sutarimas už kuo griežtesnes sankcijas ir kuo didesnį spaudimą Rusijai. Mano asmeniniu ir Vyriausybės požiūriu, mes nemanėme, kad yra reikalingas papildomas išaiškinimas nei tas, kuris buvo duotas balandžio mėnesį. To pakako.
Mano nuomone ir mano supratimu, uždraudimas vežti yra teisingas sprendimas“, – kalbėjo ministras.
Jis siūlė Kaliningrado tranzito klausimo nespręsti kitu būdu, nei per tolesnius EK išaiškinimus.
„EK, turėdama teisę pakeisti išaiškinimą, tą ir padarė. Kadangi įmonė priėmė sprendimą, remdamasi pirmuoju išaiškinimu, mano nuomone, yra nuoseklu, kad ji kitus savo sprendimus taip pat grindžia išaiškinimais.
Kitaip tariant, jeigu kažkuriuo metu mes įveliame politinį sprendimą į sankcijų taikymo ar netaikymo klausimą, mes griauname sankcijų taikymo logiką apskritai“, – aiškino G.Landsbergis.
