Visgi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų valstybes šantažuoja jau kurį laiką – ir ne tik dujomis. Naujausias Kremliaus „pasiūlymas“ Europai – Ukrainos grūdų eksporto atblokavimas mainais į sankcijų Rusijai sušvelninimą.
Vertindami tikimybę Europos valstybėms susivilioti naujausiu V.Putino pasiūlymu, ekspertai pastebi, kad Vakarai įvairias nuolaidas Rusijai jau daro, todėl tvirtai atsakyti, ar Bendrijos šalims pavyks atlaikyti šantažą ir laimėti Kremliaus žaidime – sudėtinga.
Nuolaidų – ne viena
Trečiadienį V.Putinas po derybų Teherane su Irano ir Turkijos vadovais pareiškė, kad, siekdami atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą ir išvengti bado grėsmės dalyje pasaulio valstybių, Vakarai turi sušvelninti įvestas sankcijas Rusijai.
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, paklaustas, ar Vakarų valstybės gali susivilioti tokiais Kremliaus pasiūlytais „mainais“, pastebėjo, kad Vakarai jau kurį laiką Rusijai daro įvairias nuolaidas.
Tai – ne tik Maskvai palankus Europos Komisijos išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito, bet ir, pavyzdžiui, Kanados padaryta išimtis Rusijai taikomoms sankcijoms – į Vokietiją, o paskui ir į Rusiją grąžinama Kanadoje suremontuota turbina, skirta „Nord Stream 1“ dujotiekiui.
„Vakarai tas nuolaidas daro, tik, mano įsitikinimu, žaidimas su Rusija tokiomis nuolaidomis yra lipimas ant to pačio grėblio, kur tiek kartų lipo ir negavo nieko kito, tik per galvą“, – lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad JAV leido sandorius su Rusija, susijusius su trąšomis ir maisto produktais. „Jeigu kalbame apie tariamą susitarimą dėl Ukrainos grūdų, tai amerikiečiai jau pateikė išaiškinimą, kuris iš esmės bent jau šiek tiek sušvelnino sankcijas maisto produktams ir trąšoms Rusijai“, – pastebėjo apžvalgininkas.
Dėl Kaliningrado tranzito, M.Laurinavičiaus manymu, JAV politikai nusileido Rusijai vadovaudamiesi deeskalacijos politikos principais, kitas nuolaidas, anot jo, amerikiečiai daro naiviai tikėdamiesi, kad su Rusija įmanoma susitarti.
„Visi klausimai su Rusija gali būti sprendžiami tik jėga. Vakarai iki šiol šitos pamokos neišmoksta, nors kartais ir patys apie tai šneka, bet kai prieinama iki politikos, labai sunkiai tai įgyvendina“, – pastebėjo jis.
M.Laurinavičiaus teigimu, plataus masto nuolaidų Rusijai ir buvo galima tikėtis – kuo daugiau nuolaidų darai Kremliui, tuo daugiau nuolaidų šis režimas reikalauja.
Koks rusiškų dujų žaidimo tikslas?
Nors Kremliui nuolaidos jau daromos, kokiu mastu Vakarų valstybės dar gali sušvelninti taikomas sankcijas, anot M.Laurinavičiaus – sunku spėlioti, nes tikrasis Europos priklausomybės mastas nuo rusiškų dujų - pagrindinės Kremliaus šantažo priemonės - labiausiai pasijus šaltuoju laikotarpiu.
Siekdama apsisaugoti nuo Rusijos šantažo trikdant energijos išteklių tiekimą, EK trečiadienį paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais.
Ketvirtadienį, po 10 dienų „techninės“ pertraukos Rusija atnaujino gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream“, tačiau energijos išteklių srautas dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai.
M.Laurinavičiaus teigimu, nepaisant to, kad Rusija dujų tiekimą atnaujino, energijos ištekliai ir toliau išlieka pagrindinio Kremliaus žaidimo dalimi.
„Jie atnaujino dujų tiekimą, bet tik 30 proc. apimtimi: „atnaujinsime, bet ne tiek, kiek jums reikia, ir tada toliau darykite mums nuolaidas“. Šitas žaidimas – kaip ant delno, bet Vakarai ant jo nuolat pasimauna“, – įvertino ekspertas.
Rusiškasis dujų žaidimas, anot M.Laurinavičiaus, yra labai platus ir apima ne tik Vokietiją, o jo tikslas – priversti Vakarų valstybes nusileisti karo Ukrainoje kontekste.
„Jie žaidžia žaidimą, kurio tikslas – kad Europa neatlaikytų šios žiemos. Tai nereiškia, kad Europos ekonomika sustotų ar gyventojai sušaltų, bet kad neatlaikytų politiškai. Rusija siekia priversti Vakarus nusileisti: kad Vakarai arba nutrauktų ginklų tiekimą Ukrainai, arba kad priverstų Ukrainą sutikti su Rusijos sąlygomis“, – įvardijo jis.
Pasak M.Laurinavičiaus, Rusijos strategija yra pasiekti tai, kad ji nebūtų priversta pralaimėti jos pačios pradėto karo Ukrainoje.
„Akivaizdu, kad Rusija to karo jau nelaimėjo, todėl dabar Rusijai reikia rasti būdą, kaip ji galėtų įtvirtinti tai, ką iki šiol užgrobė – galbūt su tuo ji šiuo metu jau galėtų sutikti“, – neatmetė ekspertas.
Vertindamas Vakarų valstybių galimybes atsilaikyti šiame žaidime M.Laurinavičius teigė, kad trumpalaikėje perspektyvoje Europos priklausomybės mažinimas nuo rusiškų dujų bus labai sudėtingas ir daug kainuos.
„Ant to Rusija ir stato – kad Vakarai neišlaikys nei politinės, nei ekonominės kainos, prasidės visuomenių bruzdėjimai. Toks yra Kremliaus skaičiavimas – jis paremtas tuo, kad Vakarai yra visiškai nepasiruošę tam, kam turėjo būti pasiruošę seniausiai, nes manyti, kad Rusija yra patikimas partneris bet kokioje srityje, buvo visiškas bukumas. Dabar rusai naudojasi tuo. Rusijos statymas – kad Vakarai neatlaikys“, – pabrėžė jis.
Linas Kojala: artimiausiu metu girdėsime įvairių siūlymų dėl nuolaidų
Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC), politologas Linas Kojala, vertindamas Kremliaus pasiūlytus mainus dėl Ukrainos grūdų eksporto, teigė, kad tokio V.Putino žaidimo buvo galima tikėtis.
„Buvo galima tikėtis, kad V.Putinas bandys žaisti žaidimą, kurio tikslas yra skaldyti Vakarų šalių vienybę ir rodyti, neva su Kremliumi galima susitarti pragmatiškai, racionaliai, realizuojant tikslus, kurie yra aktualūs kiekvienos demokratinės valstybės politikui – užtikrinti gyventojų gerovę.
Šiame kontekste labai svarbu, kad būtų išlaikyta vienybė. Puikiai suprantama, kad su agresoriumi tokio pobūdžio susitarimai negali būti laikytini tinkamais, ypač matant, kad agresija ne tik tęsiama, bet įgyja naujas formas bei plečia savo geografiją“, – lrytas.lt pabrėžė L.Kojala.
Tuo metu vertindamas, ar Vakarų valstybės iš tiesų jau daro tam tikrų nuolaidų pačių įvestoms sankcijoms Rusijai, L.Kojala pabrėžė, kad sankcijos pirmiausiai yra strateginio lygmens.
„Politinių lyderių paskelbiamos sankcijos yra tik strateginio lygmens – brėžia, kurios sritys turi būti įtrauktos į sankcijas ir kokie tų sankcijų taikymo principai. Jų realus įgyvendinimas yra nuolat tikslinamas mechanizmas.
Ar jį jau dabar galima laikyti kaip naudojamą tam, kad kai kurie sprendimai būtų švelninami – nesu tikras, reikėtų detalesnės analizės ir vertinimo, kas konkrečiai patikslinama“, – sakė politologas.
Visgi, L.Kojala teigė neatmetantis, kad sankcijos Rusijai, artėjant žiemai, gali būti tikslinamos.
„Aplinkybė, kad jos bus tikslinamos ir ateityje, yra akivaizdi. Kol kas bent politiniame lygmenyje neturime signalų, kad būtų Vakarų šalių sostinių polėkis švelninti sankcijas, tikintis iš to kažkokios naudos. Negalime atmesti, kad taip gali būti ateityje – ypač artėjant žiemai“, – nurodė ekspertas.
Pasiruošimas vyksta
Savo ruožtu Rusijos atnaujinto dujų tiekimo Europai L.Kojala nesureikšmina – anot jo, dujų tiekimas bet kada gali būti ir vėl nutrauktas, be to, vis dar išlieka klausimas dėl tiekimo apimčių, kurios gali ir toliau mažėti.
„Kremlius supranta, kad visiškas tiekimo nutraukimas taptų dar didesne paskata kuo greičiau įgyvendinti priklausomybės nuo Rusijos atsisakymo procesą“, – pabrėžė politologas.
L.Kojala neabejoja, kad artimiausiu metu girdėsime įvairių diskusijų ir siūlymų daryti nuolaidas Kremliui siekiant užsitikrinti dujų srautus, tačiau ar tai virs politiniais sprendimais – neaišku.
„Demokratinėje visuomenėje tokių pasiūlymų visada bus, ypač matant sudėtingą ekonominę situaciją.
Labai svarbu, kad tam yra ruošiamasi: vakarykščiai Europos Komisijos siūlymai, kaip užtikrinti ir mažesnį dujų suvartojimą, ir solidarumą tarp ES valstybių, artėjantis Europos vadovų susitikimas šia tema yra pasirengimas situacijai, kurioje visos šalys supras savo vidines problemas, bet ir kertinį principą, kad vienybė dingti negali.
Europa negali būti situacijoje, kurioje atrodo silpna prieš agresorių“, – pabrėžė politologas.
