Seimo komiteto vadovas svarsto migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatymu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo.

Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 28, 2022, 2:48 PM, atnaujinta Jul 28, 2022, 3:03 PM

„Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose. Europos Teisingumo Teismo išaiškinime apie apgręžimo politikos kvestionavimą nėra, ten yra atvejo analizė, bet tai nėra klausimas, kad tu negali taikyti apgręžimo politikos“, – ketvirtadienį pasienyje su Baltarusija žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Tokią mintį turime, ar mes prie jos priartėsime šimtu procentu, aš negaliu pasakyti, nes tam reikia pritarimo, bet tokia mintis yra“, – teigė komiteto vadovas.

Jis tvirtino šią idėją aptaręs su kai kuriais NSGK nariais.

Siena – finišo tiesiojoje

Komitetas ketvirtadienį lankėsi Švenčionių rajone apžiūrėti sienos su Baltarusija statybos. Pernai pradėtą projektą planuojama baigti iki rugsėjo.

„Tai ne šimtaprocentinė garantija, bet 95 proc. garantija. Įsivaizduokit, kad tos (sienos ir pjaunančios vielos) nebūtų. Esminis dalykas yra juos sulaikyt, kad po to pro šituos gražius vartelius juos grąžintume šeimininkui“, – sakė L. Kasčiūnas.

Seimo opozicijos atstovas NSGK „valstietis“ Jonas Jarutis sakė, kad sienos su Baltarusija projektas yra „vienas iš stipriausių“ šiais metais.

„Prieš priimant sprendimus, mes, žinoma, ginčijomės, bet, kiek pamenu, didelio oponavimo šitam reikalui nebuvo, nes visi supratom, kad sieną reikia ginti, saugoti šalį nuo nelegalių migrantų, o kas nori patekt į šalį, turi teisėtas galimybes“, – kalbėjo J. Jarutis.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT vidaus reikalų ministrė Agnės Bilotaitės įsakymu įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.

Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.

VSAT vadas: padaugėjo sienos gadinimo atvejų

Valstybės senos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad pastaruoju metu stebimi tiek šiek tiek vėl padidėję migrantų srautai, tiek bandymai kirsti sieną sugadinus užtvarą.

„Yra didėjimas, paskutinių dviejų savaičių bėgyje srautai išaugo, nepasakyčiau, kad ženkliai, tačiau jų yra daugiau. Mes taip pat matome, kad šiek tiek pasikeitė ir valstybės sienos pažeidimo taktika ir kryptis, daugiau šiuo metu fiksuojama neteisėtų migrantų šiauriniame flange, Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože“, – kalbėjo R. Liubajevas.

VSAT vadas tvirtino, jog bandant kirsti sieną sugadinus fizinį barjerą neteisėtiems migrantams padeda Baltarusijos pareigūnai.

„Taip pat mes matome, kad padaugėjo ir fizinio barjero gadinimo atvejų, matome, kad Baltarusijos pasieniečiai prisideda ne tik organizuodami neteisėtų migrantų permetimą, bet ir organizuoja gadinimą fizinio barjero“, – kalbėjo vadas.

Pareigūnas teigė, kad tai kol kas vienetiniai atvejai, ir juos fiksuoti padeda stebėjimo sistemos, o pasirodžius Lietuvos pasieniečiams migrantai paprastai pasitraukia atgal nuo sienos į Baltarusiją.

„Kol kas galime kalbėti apie vienetinius atvejus, naudojamos tam tikros priemonės, replės arba kitos priemonės, bandoma iškirpti skylutę ir išleisti migrantų grupę. Kartais bandoma perlipti per tvorą, užmetamas medis arba bandoma kopėčiomis įveikti fizinį barjerą, bet mes turime stebėjimo sistemą ir galimybę reaguoti“, – pasakojo R. Liubajevas.

Klausiamas, kiek laiko trunka iškirpti skylę per koncertinos užtvarą ir vielos tvorą, R. Liubajebas teigė, kad „šiek tiek darbo ir triūso reikia įdėti“.

Perklaustas, ar tai galima padaryti per pusvalandį, jis pridūrė, kad „gal šiek tiek daugiau“.

Barjero ilgis – 500 kilometrų

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.

Prasidėjus migrantų antplūdžiui Lietuva pernai ėmėsi statyti sieną pasienyje su Baltarusija. Kaip trečiadienį pranešė projektą vykdanti bendrovė „Epso-G“, rangovams pasienyje liko įrengti maždaug tris kilometrus pjaunančios vielos ir maždaug 40 kilometrų tvoros segmentų.

Sienos su Baltarusija statybą „Epso-G“ turi baigti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Bendras fizinio barjero ilgis yra maždaug 500 kilometrų.

Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.