„Čia yra kompleksas – tvora ir koncertina yra kartu. Mes tarpusavyje komitete juokaujame, kad duosime jai pavadinimą „Kasčiūnka“, kai jau atidarinėsime“, – sakė valstietis Jonas Jarutis.
Parlamentaras neatskleidė, kas sugalvojo tokį fizinio barjero su Baltarusija pavadinimą, tačiau patikino, kad tai – tikrai ne pats komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Ne, ne. Jis nėra tiek labai pasikėlęs“, – juokavo J.Jarutis.
Dėl to, kad sienos pavadinimas skamba kaip valdančiųjų atstovo pavardė, opozicijos atstovas teigė nepykstantis. „Ką darysi, taip jau nutinka, kada esi pozicijoje ir opozicijoje, galimybės skiriasi“, – kalbėjo valstietis.
Fizinio barjero statybas politikas įvardijo kaip vieną svarbiausių šių metų projektų.
„Aš visiškai pritarsiu kolegai, kad tai yra šių metų vienas iš stipriausių projektų. Prieš priimant sprendimus mes, žinoma, ginčijomės, bet, kiek pamenu, didelio oponavimo šiam reikalui nebuvo.
Visi suprantame, kad sieną reikia ginti, saugoti nuo nelegalių migrantų“, – patikino jis.
Kaip pranešė projektą vykdanti bendrovė „Epso-G“, rangovams pasienyje liko įrengti maždaug tris kilometrus pjaunančios vielos ir maždaug 40 kilometrų tvoros segmentų.
Sienos su Baltarusija statybą „Epso-G“ turi baigti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Bendras fizinio barjero ilgis yra maždaug 500 kilometrų.
Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.
Sienos statybą pasienyje su Baltarusija Lietuva pradėjo pernai, prasidėjus migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžiui per Baltarusiją. Iš viso į Lietuvą per tą laiką neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
