Kauno miesto mero rinkimai pakryps netikėta linkme? Ekspertai žvelgia toliau nei V. Matijošaičio ir A. Verygos dvikova

Kitų metų pavasarį vyksiantys Kauno miesto mero rinkimai gali pasisukti visai kitaip, nei daugelis šiuo metu įsivaizduoja, teigė naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai.

Kitų metų pavasarį vyksiantys Kauno miesto mero rinkimai gali pasisukti visai kitaip, nei daugelis šiuo metu įsivaizduoja.<br> lrytas.lt montažas.
Kitų metų pavasarį vyksiantys Kauno miesto mero rinkimai gali pasisukti visai kitaip, nei daugelis šiuo metu įsivaizduoja.<br> lrytas.lt montažas.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gabrielė Burbulytės-Tsiskarishvili.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Burbulytės-Tsiskarishvili.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Vladas Gaidys.<br>D.Umbraso nuotr.
Vladas Gaidys.<br>D.Umbraso nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visvaldas Matijošaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>M.Pata
Aurelijus Veryga.<br>M.Pata
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Aug 1, 2022, 9:20 AM, atnaujinta Aug 1, 2022, 2:10 PM

Kol kas apie kandidatavimą viešai paskelbė tik buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) keltas Seimo narys Aurelijus Veryga. Tačiau ekspertai abejoja, kad antrajame mero rinkimų ture išvysime A.Verygą ir dabartinį Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį.

Populiarumo krytis

„Dar nesugalvojau“, – taip į žurnalistų klausimą apie galimybę siekti trečiosios kadencijos birželį atsakė V.Matijošaitis.

Paklaustas, kada gali būti paskelbtas sprendimas, Kauno meras vėl išsisukinėjo: „Kai sugalvosiu“.

Įtaką galutiniam V.Matijošaičio sprendimui gali turėti ir priblėsusios rinkėjų simpatijos. Ilgai populiarumo viršūnėse skrajojęs Kauno miesto meras prieš kelis mėnesius patyrė ženklų kritimą, siejamą ne tik su verslo ryšiais Rusijoje, bet ir su korupcijos skandalu savivaldybėje – administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui galimai duotas didžiausias Lietuvoje kyšis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys pastebėjo, kad net 70 proc. kauniečių teigiamai vertintas laikinosios sostinės meras V.Matijošaitis birželį turėjo jau tik 46 proc. palaikymą.

Mero populiarumas pradėjo kristi vasario pabaigoje, kai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V.Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupė“, nepaisant raginimų, iš Rusijos nesitraukė.

Vis dėlto, sociologo V.Gaidžio teigimu, nors apskritai Lietuvoje susižavėjimas V.Matijošaičiu išblėso, didelė dalis kauniečių ir toliau palaiko miesto merą.

„V.Matijošaičio reitingas Lietuvoje šiuo metu yra labai žemas, su minuso ženklu, bet Kaune – nieko panašaus: čia jis išlieka populiarus, nors ir nebe toks, koks buvo anksčiau.

Anksčiau V.Matijošaičiui buvo būdingas „prezidentinis“ populiarumas – teigiamai jį vertino net 70 proc. kauniečių, o birželį – 46 proc. miesto gyventojų.

Tai vis tiek yra aukštas vertinimas – ne taip paprasta jį būtų nurungti. Juo labiau, kad V.Matijošaitis turi daug įdirbio, kuris nesunkiai gali būti aktualizuotas prieš rinkimus – Kauno stadionas turbūt bus atidarytas vos ne rinkimų metu, jis gali pasigirti miesto rekonstrukcija.

Kaunas – Europos kultūros sostinė, renginiai nuolat vyksta – galbūt tai ir ne V.Matijošaičio nuopelnai, bet jis turi, ką parodyti“, – įvertino V.Gaidys.

Sociologo manymu, tai, kas dalies kauniečių galėtų būti įvardijama kaip V.Matijošaičio klaidos, yra daugiausiai vertybinio pobūdžio klausimai, todėl Kaune rinkėjų simpatijas, tikėtina, nusvertų konkretus suremontuotas tiltas ar gatvė, bet ne jo verslas Rusijoje.

„Jeigu jis norėtų kandidatuoti, šansai jam visai normalūs“, – pabrėžė sociologas.

Tiesa, V.Gaidys dar neskubėtų atiduoti Kauno V.Matijošaičiui. Nors Kaune iškeltas valstiečių kandidatas A.Veryga, sociologo duomenimis, nėra populiarus politikas, prieš rinkimus dar gali iškilti naujos, garsios pavardės.

„Kaune kandidatūras gali kelti universiteto, mokslo bendruomenės žmonės, žemės ūkio, sveikatos srities kauniečiai, yra ir menininkų. Galėtų susiburti koks bendraminčių ratas iš tokių gerbiamų žmonių, kuris puikiausiai gali sudalyvauti rinkimuose. Kiekviena partija kažką iškels“, – pabrėžė sociologas.

V.Matijošaitis – nebekandidatuos?

Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas pastebėjo, kad V.Matijošaičio tikroje rinkiminėje kovoje kauniečiai ir nematė – tad ar norėtų dabartinis meras, vengiantis žurnalistų klausimų ar viešų diskusijų, kandidatuoti vėl, anot jo, lieka didelis klausimas.

„V.Matijošaitis atrodo iš tų politikų, šiek tiek primenančių 2014 metų V.Putiną, kai tau rinkimuose kovoti iš tiesų nereikia – pagrasini, ir visi išsilaksto. V.Matijošaičio kovoje mes nematėme, nes iki šiol niekas nedrįso jokio žodžio pasakyti, niekas nedrįso prieštarauti.

Jis net neturi socialinių tinklų, neturi poreikio dėl kažko aiškintis. Tačiau dabar kilo skandalas dėl verslo su Rusija, yra stadiono problemos, kai neaišku, kada jis bus atidarytas ir už kokias sumas – tai gali jį įvelti į tam tikras diskusijas, kurių jis tikrai norėtų išvengti.

Gandų lygyje pasigirsta kalbų, kad dėl asmeninių priežasčių jis nekandidatuos. Neaišku, kiek tame yra tiesos, bet iš tiesų gali suveikti psichologija: jis gyvenime pakankamai daug pasiekęs, galbūt jau nori pasidžiaugti to savo triumfo vaisiais, vietoj to, kad eitų aiškintis su kokiais piketuotojais arba atsakinėtų į žurnalistų klausimus, kurie, jo nuomone, lenda į dalykus, kur neturėtų lįsti.

Tai kandidatas, kuris turėtų didelį gyvenimą ir be politikos, jeigu iš jos pasitrauktų – priešingai negu mūsų gerbiamas A.Zuokas“, – įsitikinęs M.Lapinskas.

Tuo metu A.Verygos galimybes laimėti Kaune komunikacijos ekspertas vertino skeptiškai.

„A.Veryga norėtų pasukti šią kovą taip, lyg tai būtų A.Veryga prieš V.Matijošaitį, bet A.Veryga yra pakankamai kontroversiškas politikas, kad gebėtų suvienyti platų rinkėjų sluoksnį.

Tuo labiau, kad jis vienas iš tų, kuris taip laikosi kartu su R.Karbauskiu, net partijai einant į dugną, jis vis tiek nuo jo nesitraukia“, – pastebėjo M.Lapinskas.

Teisinga konservatorių taktika?

Priešingai negu M.Lapinskas, Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė mananti, kad V.Matijošaitis kandidatuos trečiai kadencijai, todėl didžiausia intriga – kokį varžovą dabartiniam merui priešpastatys konservatorių partija.

Anot jos, konservatoriai pasirinko teisingą strategiją savo kandidatus į merus slėpti iki pat rudens.

„Kaune konservatoriai turi vieną didžiausių ir patikimiausių rinkėjų būrį. Tai, kad konservatoriai stabdo ir neskelbia savo kandidatų visoje Lietuvoje yra labai normali strategija – jie dabar yra valdančioji, dominuojanti partija, natūralu, kad oponentų kritika būtų nukreipta į centrinę valdžią, ir būsimiems kandidatams į merus būtų uždėtos visos esamos ir nesamos centrinės valdžios nuodėmės“, – pastebėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Konservatoriai turi rinkėjų potencialą, kurį gali mobilizuoti, todėl jeigu pasirinks tinkamą kandidatą, jeigu perlips kai kurių asmenų politines ambicijas ir pasirinks tokį kandidatą, kurį vertintų jų rinkėjas, gali sėkmingai konkuruoti“, – pridūrė ji.

G.Burbulytė-Tsiskarishvili prognozavo, kad antrajame Kauno mero rinkimų ture matysime V.Matijošaitį ir konservatorių kandidatą, o ne jau pasiskelbusį A.Verygą.

„Situacija linksta į tą pusę, kad bus V.Matijošaitis prieš kažką iš konservatorių. Nemanau, kad A.Verygos šansai yra labai dideli.

Rinkimai vyks pavasarį – įdomu, kaip susiklostys visa įtempta geopolitinė situacija. Tikėtina, kad V.Matijošaičio verslo reikalai, kurie pradėjo tvarkytis, bus galutinai išspręsti ir rinkėjus nusvers „ūkvedžio tipažo meras“, o ne šios jo geopolitinės dėmės ar šešėliai“, – įsitikinusi politologė.

Laukia naujas modelis

2023 m. pavasarį įvyks nauji savivaldybių tarybų rinkimai, o naujai išrinkti merai turės daugiau galių. Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebus tarybos narys. Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams, tačiau nebalsuos.

Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą. Įstatymu merui suteikta vadinamoji veto teisė, kurios iki šiol nebuvo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.