Į Maskvą nuvykusi ir palankumą A. Lukašenkos režimui rodanti E. Švenčionienė dergė Lietuvos valdžią

„Gerus santykius su Baltarusija“ atkurti norinti bei simpatijų jos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai neslepianti visuomenės veikėja Erika Švenčionienė žengė dar vieną žingsnį – liepos pabaigoje nuvykusi į Maskvą ir sudalyvavusi propagandinėje Rusijos televizijos laidoje ji negailėjo kritikos ir Lietuvai.

 E.Švenčionienė<br> Lrytas.lt koliažas
 E.Švenčionienė<br> Lrytas.lt koliažas
Maskva<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Maskva<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 E.Švenčionienė<br> Stop kadras
 E.Švenčionienė<br> Stop kadras
A. Lukašenka<br>AFP/Scanpix nuotr.
A. Lukašenka<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kremlius, Maskva.<br>Reuters/Scanpix nuotr. asociatyvi nuotr.
Kremlius, Maskva.<br>Reuters/Scanpix nuotr. asociatyvi nuotr.
Arvydas Pocius<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Pocius<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
Matas Maldeikis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Matas Maldeikis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Aug 2, 2022, 11:28 AM, atnaujinta Aug 2, 2022, 2:59 PM

Vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys savo ruožtu tvirtina, kad piliečių dalyvavimas prieš Lietuvą nukreiptoje veikloje turi sulaukti teisinio vertinimo, Seimo narys Matas Maldeikis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Nuvyko į Maskvą

E.Švenčionienė visuomenės akiratyje atsidūrė tada, kai su grupe bendražygių nusprendė važiuoti į Baltarusiją „taisyti šalių santykių“, ji taip pat kalbėjosi ir su pačiu Baltarusijos diktatoriumi A.Lukašenka.

Dabar už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygė savo socialinio tinklo paskyroje dalijosi, jog liepos pabaigoje nuvyko į Maskvą ir spėjo sudalyvauti vienoje iš propagandinių Rusijos laidų.

„Esant dabartinei ir ekonominei blokadai, mums labai sunku gauti informaciją vienas apie kitą. Mūsų pats pirmas vizitas buvo į Baltarusiją – ten mums pavyko pramušti tą informacinę blokadą, kai paprašėme Baltarusijos prezidento, kad suteiktų bevizį režimą. Ir jis tai suteikė. Žmonės ten plūstelėjo ir jų nutildyti jau buvo nebeįmanoma.

Jie pasakojo, ką matė, rašė apie tai, dalijosi socialiniuose tinkluose, ir mums tai labai padėjo. Jei atkreipėte dėmesį, tai dabar maždaug kokį mėnesį apie Baltarusiją pas mus informacija daugiau mažiau suminkštėjo, nes nutildyti to informacijos srauto, kurį atveža mūsų tautiečiai, neįmanoma. Mes žinome, kad be drąsių žmonių nieko nebus, mes nepralaušime tos blokados. Todėl nusprendėme, kad laikas atvažiuoti pas jus“, – laidoje kalbėjo E.Švenčionienė.

Pasak jos, „Rusija yra ta šalis, kuri visada buvo draugiška Lietuvos atžvilgiu“.

„Jei pažiūrėtume, per 30 metų laisvos Lietuvos prieš ją niekada nebuvo agresijos. Mes visada iš jūsų pirkdavome žaliavas, be kurių Lietuvoje neįmanoma išgyventi. Jūs buvote mūsų patys geriausi ekonominiai partneriai. Deja, mūsų valdžia, kuri dirba tik pagal Europos Sąjungos liniją, pagal anglosaksų liniją, pagal JAV liniją, jau turi savo liniją, kuri, deja, neatitinka tautos linijos.

Jei žinote ir matote, tai į rinkimus Lietuvoje atėjo tik 50 proc. žmonių. Ir už dabartinę valdžią balsavo tik 20 procentų. Tad analizė tokia: iš tų 20 procentų dar reikia pažiūrėti, ar jie balsavo už šitą valdžią, pagalvojus, ko iš šitos valdžios galima laukti. Aš manau, kad ne. Nes pas mus irgi yra korupcija. Ir kai žmonės eina į rinkimus, yra tas socialinis sluoksnis, kurį galima papirkti.

Aš pati daug metų buvau pirmininke rinkimuose, ir matydavau, kad rinkimams artėjant, to žemiausio sluoksnio žmonės jų nelaukia. <...> Galima kelti abejones: kas juos išrinko?“, – klausė E.Švenčionienė.

Ji pridūrė ir tai, kad Lietuvos valdžia prisiėmė sau didelį vaidmenį – „sukurti karą tarp kaimynų“.

„Sakykime, mūsų kaimynai baltarusiai. Juk jūs niekada neginčijote – legitimi šita valdžia ar neligetimi. Jūs nesikišate į mūsų vidinius reikalus. Bet mes, aš ne apie mus kalbu, o mūsų valdžią – ji sau prisiėmė didelį vaidmenį – sukurti karą tarp kaimynų. Net su Kinija susipykome. Tokia maža šalis. Juk tai tokia kvailystė. Net neįmanoma pagalvoti“, – aiškino moteris.

Reikalauja teisinio įvertinimo

Parlamentaras Matas Maldeikis dėl šio įvykio jau teigė kreipęsis į Generalinę prokuratūrą.

„Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti tyrimą dėl taip vadinamo „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų vizito Rusijos Federacijoje. Vizite išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką. Tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.

Taip pat paprašiau atsakyti, ar prokuratūra ėmėsi veiksmų ištirti, kokiu būdu kalėjime sėdintis pilietis geba elektroniniu parašu pasirašyti „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ steigimo dokumentus“, – rašė jis.

Vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys savo ruožtu taip pat teigė, kad piliečių dalyvavimas prieš Lietuvą nukreiptoje veikloje turi sulaukti teisinio vertinimo.

„Lūkestį kaip valstybė tokį turime. Manome, kad mūsų piliečiai už tokią veiklą turėtų būti baudžiami, tai esame nusimatę Baudžiamajame kodekse, mes tą veiklą ar panašią į tą veiklą, neužbėgant už akių, matome, ir natūralus yra lūkestis, kad bus ir teisinis įvertinimas bei atsakomybė už tai“, – antradienį Žinių radijui sakė Kęstutis Budrys.

Jis priminė, kad Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybėms veikti prieš Lietuvą.

Anot K.Budrio, reikėtų atskirti nuomonės reiškimą nuo dalyvavimo propagandinėje veikloje ar laidose.

„Mano vertinimu, tai yra labai svarbi aplinkybė, kad čia vyksta ne šiaip koks nors sudalyvavimas propagandoje, tai yra veikimas prieš Lietuvą“, – tvirtino jis.

„Lūkestis yra aiškus – kad visa tai turėtume įsivertinti“, – pabrėžė patarėjas.

Generalinė prokuratūra pirmadienį BNS informavo vertinanti tiek asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ įsteigimo aplinkybes, tiek jos narių vizitą į Maskvą praėjusią savaitę.

„Jeigu dabartinėje situacijoje teisinis vertinimas yra kad ko nors nepakanka, trūksta, tas turi būti įvardyta ir aiškiai matoma, kaip spręsti tai, ko trūksta, – ar reikia kokio nors reguliavimo, ar papildomų saugiklių. Bet rezultate tokios veiklos būti neturėtų“, – sakė K.Budrys.

„Neturėtume į tai žiūrėti atlaidžiai ir sakyti, kad vieni turi vienokią nuomonę, kiti – kitokią. Ne, tai nėra nuomonė, tai yra padėjimas kitai valstybei, kuri galų gale Lietuvą laiko priešiška valstybe. Rusija yra nusimačiusi, kad Lietuva yra priešiška valstybė, ir išnaudoja mūsų piliečius įvairiais motyvais bei tikslais prieš mus“, – tvirtino jis.

A.Pocius: reikėtų kelti klausimą dėl į Maskvą vykusių piliečių deportavimo iš Lietuvos, atimant jiems pilietybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius tvirtino, kad Algirdo Paleckio asociacijos atstovų vykimą į Maskvą reikėtų vertinti labai rimtai. Jis siūlo kelti klausimą dėl tokių asmenų deportavimo iš Lietuvos.

„Tikrai neturėtume to leisti. Todėl ir siūlyčiau, kad teisėsauga labai rimtai įvertintų šiuos žingsnius, ir netgi reikėtų kelti klausimą apie tokių piliečių deportavimą iš Lietuvos, atimant jiems netgi pilietybę. Tegul jie galvoja, ką daro. Mano supratimu, reikia baigti žaidimus su tokiais piliečiais, kur aiškiai matosi, kam jie dirba ir kieno interesams atstovauja“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A.Pocius.

Konservatorius mano, kad toks jo siūlymas nėra per stiprus, atsižvelgiant tiek į istoriją, kuomet 1940-aisiais metais buvo važiuojama į Maskvą „parsivežti Stalino saulės“, tiek matant Rusijos karo Ukrainoje kontekstą.

„Aš šiek tiek norėčiau išvesti paraleles, kad Algirdo Paleckio senelis su delegacija irgi buvo išvykę 1940 metais į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Dabar kažkas važiuoja „Putino saulės parvežti“. Turint omenyje Rusijos vedamą karą Ukrainoje, tas žudynes ir viso pasaulio akivaizdoje tokį elgesį, su niekuo nesiskaitant, mes pernelyg norime būti labai demokratiški ir leisti daryti kas ką nori“, – sakė NSGK narys.

Jis pažymėjo, kad elgiantis su tokiais asmenimis pernelyg demokratiškai, jų gali daugėti. To pasekmes, anot A.Pociaus, jau teko matyti praeitais metais, kai buvo daužomi Seimo langai.

„Matėsi, kas darėsi „Šeimų marše“ ir kokie asmenys buvo sutelkti, ir kas daužė langus, kas mėtė akmenis į Seimą, manau, kad nereikėtų pamiršti. Prisiminkime tas dienas, buvo sužeisti pareigūnai ir baikime žaisti žaidimėlius, nes vyksta karas Ukrainoje, Rusija pademonstravo savo tikrąjį veidą, ir manau, kad tikrai prisišauksime negerų dalykų ir reikėtų labai žiūrėti į šią situaciją“, – tvirtino politikas.

„Yra VSD, prokuratūra, tegul jie taria savo žodį. Teismai, manau, irgi turėtų atlikti savo darbus“, – pridėjo jis.

E.Švenčionienė mįslingomis kelionėmis pasižymėjo jau ne pirmą kartą – šių metų sausį Lietuvos piliečių delegacija pasivadinusi grupė žmonių buvo išvykę į Baltarusiją, teigdami, kad siekia atkurti Vilniaus santykius su Minsko režimu.

Septynių žmonių grupės vadovė buvo būtent Erika Švenčionienė, kuri teigė, kad šiuo metu Baltarusijoje veikianti valdžia yra teisėta ir su ja reikia kalbėtis.

„Mes važiuojame, nes kol kas šita valdžia yra legitimi, yra išrinkta valdžia, palaikoma daugumos baltarusių. Ji kol kas yra ir su ja reikia šnekėtis. Tai yra geros kaimynystės vizitas. Mes tam turime pilną teisę, nes mūsų matymas kažkaip nelabai sutampa su kai kuriais Vyriausybės sprendimais kaimynų atžvilgiu“, – sakė ji.

Drauge su ja į Baltarusiją buvo išvykęs prezidento posto siekęs Kazimieras Juraitis, buvęs Seimo narys Audrius Nakas, taip pat Vaida Juozapaitytė, Jonas Kovalskis, Agnius Rušys, Robertas Stragis. Jie yra buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio naujo judėjimo „Teisingumo aušra“ nariai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.