Tiesa, ekspertai pripažįsta – priežasčių, kodėl Vakarų valstybių sunkioji ginkluotė Ukrainai netiekiama taip sparčiai, kaip daugeliui norėtųsi, yra ne viena. Neatmetama, kad ilgas ir Rusiją nualinantis karas Vakarų demokratijoms yra naudingas.
Ilgojo nuotolio ginklai
Nuo birželio vidurio Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai aštuonias raketų sistemas HIMARS, o praėjusią parą Kyjivas gavo dar keturias ir už 80 km nutolusius taikinius pasiekiančias sistemas.
Ukrainoje – vienas didžiausių apšaudymų nuo karo pradžios: civiliai raginami kuo skubiau evakuotis
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad tam, jog ukrainiečiai galėtų surengti veiksmingą kontrpuolimą prieš Rusijos okupantus, karo niokojamai valstybei reikėtų mažiausiai 100 HIMARS.
O.Reznikovas taip pat paprašė 100–150 km nuskriejančių raketų, kad būtų sugriautos Rusijos dalinių aprūpinimo grandinės, tačiau JAV baiminasi, kad Ukraina galėtų atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje ir taip karas išaugtų į tiesioginį susirėmimą su Vakarais.
Tuo metu karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigė, kad Ukrainai neužtektų net ir 500 HIMARS perlaužti karo eigai – anot jo, taikinių yra per daug, kad juos visus sunaikintų.
Gavę tolimo nuotolio raketų sistemas ukrainiečiai suduotų skaudesnius smūgius už fronto linijos – atakuotų Rusijos laivyną, o ne pavinienius laivus, kitus Kremliui svarbius taikinius.
„Vakarai nenorėtų sudaryti tokios padėties, kad karas Ukrainoje užtruktų nekontroliuojamai ilgai. Nes jeigu bus tokie taikiniai šiandien atakuoti, Rusija gali imtis tokių priemonių, kurios nebeleistų Ukrainai sėsti prie derybų stalo“, – svarstė E.Papečkys.
Be to, anot E.Papečkio, šios raketos nėra tokios galingos, kaip įsivaizduojama.
„Rusai jau paleido tūkstančius raketų į Ukrainą, o miestai stovi, veikia gamyklos. Nesvarbu, kad jos nėra tokios taiklios – griaunamoji šitų raketų galia be branduolinio užtaiso nėra tokia didelė“, – pastebėjo jis.
Tam, kad ukrainiečiai perlaužtų karo eigą, anot karybos eksperto, jiems reikalinga visa ginklų sistema.
„Ukrainai šiandien trūksta ir didesnio nuotolio raketų, aviacijos, kad galėtų pridengti savo kariuomenę. Ukrainai trūksta parengtų karių, o kai parengsi karius, reikės patyrusių karininkų – karas yra labai sudėtingas procesas. Visą laiką kažkas kuriama, atstatoma“, – pabrėžė jis.
Ilgas karas Vakarams naudingas?
Saugumo ekspertas Ignas Stankovičius neatmeta, kad Vakarai iš tiesų nenori greitos Ukrainos pergalės.
Platesniame kontekste, anot jo, autokratinių ir demokratinių sistemų kovoje dėl pasaulio tvarkos, demokratinėms valstybėms yra naudinga nusilpusi Rusija, įsivėlusi į ilgas ir jai nuostolingas kautynes.
„Kad Rusija nusilptų, reikia ją nualinti. Vertinant iš didžiosios strategijos pozicijos, juo ilgiau Rusija bus alinama, tuo didžiosios strategijos tikslai pasiekiami lengviau“, – kalbėjo I.Stankovičius.
Susiję straipsniai
„Sukūrus ženklią persvarą ginklų, ugnies galioje, rusai atsitrauktų, išsaugodami savo jėgą. Tai reiškia karo atidėjimą. Jie sėstų prie derybų stalo, vienaip ar kitaip pasirašytų sutartis, bet Rusijos karinė galia būtų ne tiek stipriai nualinama, kaip ilgame kare.
Be to, veikiančios sankcijos neleistų greitai atstatyti karinės galios. Tad vertinant iš objektyvios pusės, karas greitai baigtis negali“, – pastebėjo saugumo ekspertas.
Kada gali įvykti derybos?
E.Papečkys įsitikinęs, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės baigtis derybomis, tačiau kol padėtis fronte reikšmingai nepasikeis, derybų sąlygos nepriimtinos nei vienai, nei kitai pusei.
„Karas yra politikos dalis, todėl politikai nusprendžia, karą baigti ar ne, nes abi pusės turi savo politinių tikslų ir lūkesčių. Ukraina turi lūkesčių atsiimti visas bent iki vasario 24 dienos okupuotas teritorijas. Rusija turi tikslą nuversti Ukrainos valdžią ir išlaikyti užimtas teritorijas, užimti dar daugiau.
Rusija turi lūkestį, kad rudenį infliacija, kankinanti Vakarus, ir susiformavusi energetinė krizė privers Vakarus mažinti paramą Ukrainai ir daryti politinį spaudimą sutikti su Rusijos sąlygomis, įšaldyti karą.
To nebus – tai klaidingas lūkestis, prie derybų stalo negalės sėsti nei Rusijos, nei Ukrainos pusės. Politiniai lūkesčiai ir tikslai neapsieis be karinio faktoriaus – kaip seksis fronte vienai ar kitai pusei“, – pabrėžė jis.