V. Zelenskiui pranešus apie ketinimą Ukrainoje įteisinti partnerystę, reakcijos Lietuvoje: pavyks ir mums?

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, jog Ukrainos Vyriausybė jau rengia civilinės partnerystės įteisinimo variantus, Lietuvos parlamentarai tokį žingsnį vertina dvejopai. Valdančiųjų atstovai jį sveikina bei viliasi, kad tai pagaliau padės greičiau šį įstatymą priimti ir Lietuvai, tuo metu opozicijos nariai svarsto, kad tos pačios lyties asmenų partnerystę Ukraina galėtų įteisinti ir norėdama įsiteikti kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, jog Ukrainos Vyriausybė jau rengia civilinės partnerystės įteisinimo variantus, Lietuvos parlamentarai tokį žingsnį vertina dvejopai. <br>Lrytas.lt montažas
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, jog Ukrainos Vyriausybė jau rengia civilinės partnerystės įteisinimo variantus, Lietuvos parlamentarai tokį žingsnį vertina dvejopai. <br>Lrytas.lt montažas
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT eitynės Vilniuje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Agnė Širinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 3, 2022, 5:30 PM, atnaujinta Aug 4, 2022, 6:47 AM

Ukrainiečiai dar vasaros pradžioje registravo peticiją, kurioje raginama įteisinti tos pačios lyties santuokas. Ją jau pasirašė apie 28 tūkst. žmonių.

Tiesa, V.Zelenskis pabrėžė, kad remiantis Ukrainos Konstitucija santuoka yra grindžiama laisvu moters ir vyro sutikimu, o karo metu Konstitucija būti keičiama negali. Tačiau prezidentas patikino, kad Ukraina „imasi priemonių užtikrinti asmens ir piliečio teises ir laisves“, o Vyriausybė jau rengia sprendimus dėl registruotos civilinės partnerystės įteisinimo Ukrainoje.

T.V.Raskevičius: Ukraina gali aplenkti Lietuvą

Į šią žinią sureagavo ir Lietuvos parlamentarai. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, vienas pagrindinių Partnerystės įstatymo iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad kelias, kurį renkasi Ukraina, siekdama įtvirtinti pagarbą žmogaus teisėms ir orumui, aiškiai įrodo, kad ši šalis apsisprendusi eiti Vakarų kryptimi.

„Lietuva turi tą kryptį palaikyti, bet ne tik skambiais pareiškimais tarptautinėje politikoje, bet ir savo pačios veiksmais“, – portalui lrytas.lt tvirtino T.V.Raskevičius.

Pasak jo, kai kurie politiniai oponentai Seime jau prieš kurį laiką ėmėsi taktikos sakyti, kad žmogaus teisių klausimų negalima svarstyti karo metu, tačiau Ukrainos prezidento veiksmai esą piešia visiškai priešingą vaizdą.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra ne tik karinė Rusijos agresija prieš suverenią valstybę, bet ir civilizacijų susidūrimas. Mums ir patiems reikia apsispręsti, kurioje civilizacijos pusėje mes esame“, – svarstė T.V.Raskevičius.

Visgi Laisvės frakcijos narys spėjo, kad Ukraina šį įstatymą gali priimti ir greičiau, nei tą padarys Lietuva.

„Aš turiu tokią nuojautą, kad Ukraina Lietuvą gali aplenkti. Ir tada man, kaip įstatymų leidėjui, bus tikrai labai gėda“, – prisipažino parlamentaras.

Pasak T.V.Raskevičiaus, artimiausiu metu Civilinės sąjungos įstatymą ruošiasi svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymai turėtų įvykti dar iki Seimo rudens sesijos pradžios. Rugsėjo arba spalio mėnesį projektas turėtų grįžti į Seimo salę.

„Metas nustoti kalbėtis, nes tos kalbos dažniausiai yra tiesiog šantažas – reikia surasti savyje politinės drąsos ir priimti reikiamus sprendimus Lietuvos žmonėms“, – aiškino jis.

Tikisi, kad argumentų „prieš“ nebeliks

Konservatorė Jurgita Sejonienė savo ruožtu tvirtino, kad tokia V.Zelenskio iniciatyva jos visiškai nenustebino.

„Kaip žinia, jau prieš mėnesį Ukraina didele balsų persvara ratifikavo Stambulo konvenciją. Aišku, čia bus tokių spekuliacijų, kad tai daroma dirbtinai, bet aš manau, kad tai įrodo šios šalies provakarietišką kryptį, provakarietiškas vertybes, ir kad tikrai ši šalis yra pasiryžusi eiti Vakarų civilizacijos kryptimi, o ne laikytis įsigalėjusių klišių, kurios būdingos būtent Rytų valstybėms“, – lrytas.lt sakė J.Sejonienė.

Pasak valdančiųjų atstovės, apmaudu, kad Lietuvoje šis įstatymas kelią skinasi gerokai sunkiau.

Ukraina tikrai turi daug ką padaryti, jei ji nori narystės Europos Sąjungoje, bet klausimas paprastai yra ne žmogaus teisės, o ekonomika – pavyzdžiui, korupcijos suvaldymas. Bet tai, kad šalis rūpinasi ir žmogaus teisių klausimais, man atrodo, vienareikšmiškai rodo, kad jie tą kryptį turi.

Lietuvą priėmė į Europos Sąjungą ir NATO, nors pas mus su žmogaus teisėmis kaip tik, man atrodo, situacija yra visiškai prasta, bet mus priėmė būtent dėl ekonominių motyvų“, – pabrėžė J.Sejonienė.

Konservatorė vylėsi, kad Ukrainos svarstomi su žmogaus teisėmis susiję sprendimai galiausiai paskatins greičiau apsispręsti ir Lietuvą.

„Aš šiek tiek su pavydu žiūriu į ukrainiečius – ir dėl Stambulo konvencijos, ir dėl partnerystės iniciatyvos. Lygiai ir į tuos pačius latvius, kurie sparčiau negu mes sprendžia žmogaus teisių klausimus. Tai tikiuosi, kad tų argumentų, kodėl mums to nereikėtų daryti, liks mažiau, ir tai paskatins Lietuvą priimti tokį patį teisinį reguliavimą.

Norėtųsi greičiau, bet labai tikiuosi, kad kitų šalių pavyzdžiai situaciją pakeis“, – kalbėjo J.Sejonienė.

O štai Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas trečiadienį „Žinių radijui“ teigė, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda partnerystės klausimu vis dar krūpčioja.

„Mes Seime pritarėme (Civilinės sąjungos – ELTA) pateikimui, bet iš aukštų valstybės vadovų matome... Tas pats mūsų prezidentas, deja, bet jis krūpčioja nuo šito klausimo, ir, nors prieš rinkimus sakė, kad tikrai užstos kiekvieną, kuris yra silpnesniojo pozicijoje, dabar atrodo, kad tuos priešrinkiminius pažadus pamiršo ir jam šis klausimas neatrodo svarbus ir spręstinas, ir čia lyderystės nėra“, – sakė V.Mitalas.

V.Zelenskio žingsnį jis įvertino kaip „labai drąsų lyderio pareiškimą“.

„Lyderio, kurio partija tapo Europos liberalų aljanso nare. Tuo būdu Zelenskis pasakė ir savo veiksmu parodė kryptį, kad Ukrainą įsivaizduoja kaip laisvą, demokratišką ir liberalią europine prasme“, – pažymėjo V.Mitalas, pridurdamas, kad Lietuvoje būtina įteisinti Seime kelią besiskinantį Civilinės sąjungos projektą.

Įžvelgia kitų valstybių įtaką

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga taip pat teigė, kad tokio Ukrainos prezidento žingsnio buvo galima tikėtis, tačiau abejoja, ar jis žengtas labai natūraliai.

Ukraina yra suvereni valstybė – kaip ji norės, taip ir nuspręs. Gal nelabai stebina, nes, kiek žinau, Ukrainos politikai, valdantieji, yra nusprendę Europoje prisijungti prie liberalių politikų aljanso, ir, matyt, iš ten tos visos idėjos ir atkeliauja. Nieko čia labai stebėtino, matyt, nėra“, – svarstė A.Veryga.

Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju tokias jautrias ir nevienareikšmiškas iniciatyvas reikėtų aptarti su savo piliečiais, o vien peticijos tam neužtenka.

„Aš nežinau, ar dabartinio Ukrainos prezidento politinė jėga, kai ėjo į rinkimus, tą deklaravo, žadėjo savo rinkėjams. Jei žadėjo ir rinkėjai davė pasitikėjimo mandatą, tai jie tą ir daro. Aš tik ko gal bijočiau, kad tie sprendimai nebūtų daromi norint kažkokiu būdu savotiškai įsiteikti Europai.

Čia galbūt didžiausia grėsmė, nes reikia įsivertinti visas rizikas, jas suprasti, ir nedaryti šitų dalykų aklai, nes įdomu, kaip patys ukrainiečiai tai vertina. Manau, tokius sprendimus reikėtų priiminėti atsiklausus savo gyventojų“, – aiškino valstietis.

„Galime daug visokių peticijų surinkti, bet paprastai demokratinėse visuomenėse taip veikia – jei tai yra ypatingai jautrūs, aštrūs, pakankamai poliarizuojantys klausimai, politinės jėgos deklaruoja, kad jos arba darys, arba nedarys. Mes, pavyzdžiui, deklaruojame, kad mes to nedarytumėm. Jei visuomenė balsuoja už mus ir duoda mums mandatą, ji sako: nedarykime. Taip yra priimami sprendimai“, – pridūrė A.Veryga.

Paklaustas, ar pats nepakeitė savo nuomonės dėl Partnerystės įstatymo Lietuvoje, jis aiškino, kad valdantieji dialogo su šio įstatymo priešininkais net nebebando ieškoti.

„Yra būdų, kaip rasti sutarimą, bet suprantu, kad visiškai to nenorima. Yra norima partnerystę iš esmės prilyginti santuokai, o tokiems sprendimams mes niekada nepritarsime“, – lrytas.lt teigė LVŽS atstovas.

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė mąstė, jog Ukraina žmogaus teisių klausimų greičiausiai imasi norėdama gauti dar didesnį kai kurių valstybių palaikymą.

„Manęs niekas nestebina, nes manau, kad Ukraina, norėdama kai kurių valstybių paramos, dar ne tokiems žingsniams būtų pasiryžusi. Karo metu man tas veiksmas yra visiškai suprantamas, kad jie stengiasi šitaip įtikti daliai ES valstybių, kurios yra pakankamai liberalios“, – lrytas.lt kalbėjo A.Širinskienė.

Pasak jos, peticiją pasirašyti šiandien yra labai lengva, tačiau ji taip pat įsitikinusi, kad tokio pobūdžio klausimus valstybėje reikėtų išdiskutuoti plačiau.

„Atsimenate, kai pas mus šalies prezidentui buvo įteiktos peticijos dėl kovido valdymo, bet manyčiau, kad šiuo atveju būtų išmintinga atsižvelgti į žmonių nuomonę. Juo labiau, kad buvo publikuota apklausa, kur daug Lietuvos gyventojų norėtų šitą klausimą spręsti referendumu.

Aš manau, tai būtų objektyviausias žvilgsnis į tą tikrovę, bet, kaip matome, valdantieji referendumų bijo. Matyt, tame yra atsakymas“, – tvirtino A.Širinskienė.

Gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.

Prieš metus Partnerystės įstatymas nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas G.Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.