Migrantai pasiekė savo? Įvertino, koks likimas laukia iš Lietuvos pabėgusių užsieniečių

Svarbu ne tai, kiek migrantų bando nelegaliai kirsti Lietuvos sieną, o kokiam skaičiui iš tiesų pavyksta tai padaryti, teigė Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas vasarą vėl išaugusius nelegalios migracijos iš Baltarusijos srautus.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 5, 2022, 7:08 PM, atnaujinta Aug 6, 2022, 8:30 AM

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ nurodė, kad į Lietuvą pradėjus apgręžimo politiką nelegaliai nepateko nei vienas migrantas, o ir šiuo metu šalyje esančių migrantų problema, anot jo, netrukus išsispręs.

Srautai išaugo

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 60 neteisėtų migrantų, o prieš kelias savaites pareigūnai neįleido rekordinio šiemet užsieniečių skaičiaus – 81.

Seimo narys L.Kasčiūnas laidos metu nurodė, kad šiuo metu yra atsidaręs „Maskvos kelias“, – Rusijoje veikiantys ir gyvenantys nelegalūs migrantai dabar bando judėti link Vakarų, o tam renkasi Lietuvą ir Lenkiją.

„Yra ir užsilikę migrantai nuo prieš metus vykusių procesų. Kai kuriais atvejais žmonės bando įveikti mūsų sieną aštuntą ar devintą kartą – kartais mūsų pasieniečiai juos net iš veidų pažįsta.

Srautų augimas yra akivaizdus. Faktas, kad mes turime tęsti apgręžimo politiką, užbaigti fizinį barjerą. Turime užbaigti sienos stebėjimo sistemas iki metų galo“, – įvardijo politikas.

L.Kasčiūnas pabrėžė visų trijų „ramsčių“, veikiančių kartu, svarbą – sienos, stebėjimo sistemos ir apgręžimo politikos.

„Baltarusijos pasieniečiai padeda migrantams orientuotis į silpnesnes mūsų sienos apsaugos vietas, ten, kur pavyzdžiui, fizinio barjero nėra – kur dar liko nutiesti 20 kilometrų.

Taip pat ten, kur yra tvora, bet nėra sienos stebėjimo sistemos, todėl jie prakirpinėja arba bando perlipti su kopėčiomis“, – pastebėjo Seimo narys.

Vis dėlto, anot jo, pareigūnai ir šiuos trūkumus žino ir juos kontroliuoja.

„Tai yra dalykai, kuriuos mes kontroliuojame – labai svarbu yra reakcijos laikas. Svarbu skaičiuoti ne tai, kiek bandymų (kirsti sieną – aut.past.) yra, svarbu skaičiuoti, kiek jų pateko į Lietuvą – nulis. Visi kiti yra apgręžiami“, – patikino L.Kasčiūnas.

Įvertino pabėgusių likimą

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista beveik 11,7 tūkstančio, nors dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.

Iki įsigaliojant apgręžimo politikai, į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,4 tūkst. migrantų.

L.Kasčiūno teigimu, iš tų 4,4 tūkst. migrantų šiuo metu Lietuvoje liko apie 1,3 tūkst. nelegaliai į šalį atvykusių užsieniečių.

„Lietuvoje jų liko tik 1300, gal net mažiau, nes nuo birželio dėl įvairių įstatymų pakeitimų jie turi teisę laisvai judėti iš apgyvendinimo centrų.

Pagal įstatymą jie turi registruotis kas 24 valandas, bet dauguma nesiregistruoja – galutinis jų tikslas yra Vakarai, jie to siekia. Jie juda į link Vokietijos, Prancūzijos, link savo bendruomenių, giminių, kurie yra savotiškas traukos centras. To proceso mes nesustabdysime“, – įvertino L.Kasčiūnas.

Politikas pripažįsta, kad tik nedidelė dalis negalių migrantų, išvykusių iš Lietuvos, būna sulaikomi užsienio valstybėse ir grąžinami atgal.

„Dalis yra jų yra sulaikoma Lenkijoje ir Vokietijoje, jie yra grąžinami, bet tai labai nedidelė dalis. Drįsčiau spėti, kad po truputį ta apgyvendinimo centruose esančių žmonių problema išsispręs natūraliai“, – teigė jis.

Tuo metu apie 2,7 tūkst. neteisėtų migrantų, jau išvykusių iš Lietuvos, anot L.Kasčiūno, greičiausiai jau įsikūrė Vakarų Europos valstybėse, kurių ir siekė.

„Jų likimas, matyt, yra kažkur jų bendruomenėse Vokietijoje ar kur kitur. Tose šalyse yra susiformavusios paralelinės visuomenės, vadinkime taip, su nelegalia darbo rinka, su tam tikra pagalba savo tautiečiams, giminėms ar kokio nors klano atstovams. Natūralu, kad jie ten kažkur nusėda, per tam tikrą laiką bandys legalizuotis.

Tos susiformavusios bendruomenės Vakarų Europos valstybėse kartu yra tam tikras traukos šaltinis nelegaliems migrantams, kurie yra ir Lietuvoje“, – sakė L.Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas dar kartą pabrėžė, kad nepaisant kritikos ir nevyriausybinių organizacijų priekaištų, Seimas turėtų įstatymu įtvirtinti apgręžimo politiką.

„Nepaprastoji padėtis nesitęs amžinai – tai reiškia, kad mums reikia tvaraus sprendimo, o įstatymas ir yra tvarus sprendimas. Be to, įstatymo idėjos kritikams norėčiau pasakyti, kad tai yra galimybė labai aiškiai įstatymiškai įtvirtinti, kokiais atvejais apgręžimą vykdome, kokiais nevykdome, nustatyti tam tikrus humanitarinius kriterijus“, – teigė L.Kasčiūnas.

Lietuvai nustojus taikyti neteisėtų migrantų judėjimą ribojančias priemones šimtai užsieniečių pasišalino iš apgyvendinimo vietų.

Per šių metų liepą į apgyvendinimo vietas negrįžo daugiau nei 800 Lietuvoje registruotų užsieniečių, birželį fiksuota apie 500-us pasišalinimo atvejų, skelbė Vidaus reikalų ministerija (VRM)

„Nors Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje – dauguma išėjusių iš apgyvendinimo centrų neteisėtų migrantų vis dėlto bando pasiekti kitas ES šalis“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jeigu migrantai sulaikomi kurioje nors kitoje ES šalyje, jie vėliau grąžinami atgal į Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.