Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino, ar Vakarų valstybės įsiklausys į V.Zelenskio pasiūlymus, o taip paaiškino, ką reiškia drastiški pokyčiai Rusijos karinėje vadovybėje.
Naujos sankcijos
Praėjusią savaitę Rusijos kariai raketomis smogė Ukrainos Zaporožės atominei elektrinei, šią savaitę teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai.
Reaguodamas į galimą branduolinės katastrofos pavojų, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pirmadienį Vakarų valstybes paragino imtis sankcijų prieš Rusijos atominę energetiką ir branduolinį kurą.
RESC direktorius, politologas L.Kojala laidos metu pastebėjo, kad pastaruoju metu Vakarų valstybėse svarstymai apie naujas sankcijas Rusijai yra sulėtėjusios, nors ir išlieka diskusijų objektu.
„Pastaruoju metu daugiau kalbėjome apie tai, kad sankcijos turi būti stiprinamos sėkmingesnio įgyvendinimo prasme, kad būtų išvengiama išlygų.
Be abejo, pagrindinis veiksnys, ypatingai artėjant šaltajam metų sezonui, ir toliau bus susijęs su energetika. Labai svarbu, kad Europa judėtų ta linkme, kurią sau nubrėžė – kaip sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos.
Jeigu bus judama ta linkme, net ir formaliai neskelbiant sankcijų, tai bus pati didžiausia sankcija Rusijai, nes šios šalies biudžeto pajamos yra labai susietos su eksportu“, – nurodė L.Kojala.
Jo teigimu, perorientuoti dujų eksportą į kitas rinkas Rusijai tikrai nebus lengva. „Didžioji dalis dujų vis dar buvo parduodama dujotiekiais – vien suskystintų dujų gabenimo laivais to pakeisti nepavyks, o naujų dujotiekių statybos tikrai užtrunka“, – pabrėžė politologas.
„Europa turi jausti tai, kad yra priklausoma nuo Rusijos, bet Rusija taip pat priklausoma nuo Europos“, – pridūrė jis.
Draudimas keliauti
Dar vienas V.Zelenskio pasiūlymas Vakarų valstybėms – uždrausti visiems Rusijos piliečiams atvykti į šias šalis. Laikraščiui „The Washington Post“ Ukrainos prezidentas teigė, kad rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol nepakeis savo filosofijos“.
Vis dėlto, L.Kojala teigė manantis, kad visos Vakarų valstybės vieningai dėl tokio draudimo greičiausiai nesutars, tačiau pavienių sprendimų tikėtis galima.
„Matome, kad atskiros valstybės viena ar kita forma apribojimus jau yra priėmusios – yra suvaržytos Rusijos piliečių galimybės keliauti, ypač turistiniais sumetimais, tame yra ir Lietuvos priimti sprendimai.
Ko gero, tokio plataus sisteminio sutarimo pasiekti artimiausiu metu nepavyks, bet kiekviena šalis turi įvertinti, kiek šioje situacijoje tai galėtų būti dar viena poveikio priemonė, kuri rodytų Rusijai, kad jos agresija negali likti susieta tik su sprendimais, priimtais aukščiausiuose politiniuose ešelonuose. Akivaizdu, kad tai paliečia ir platesnę RUsijos gyventojų dalį“, – pabrėžė politologas.
Pokyčiai Rusijos karinėje vadovybėje
Prieš kelias dienas išplatintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos armiją drebina reikšmingi pokyčiai: nuo invazijos į Ukrainą atleido mažiausiai 6 vadus.
Svarstoma, kad Rusijos gynybos viceministras Genadijus Židko buvo paskirtas naujuoju Rusijos karinės kampanijos vadu. Tuo metu Generolas Aleksandras Dvornikovas, kuris anksčiau vadovavo Rusijos armijos puolimui, viešumoje nesirodo jau kelias savaites.
„Tai reiškia, kad Rusijos agresija ir toliau neatneša tų rezultatų, kurių Kremlius tikėjosi – nei kalbant apie tempą, nei apie tai, kiek šiandien okupuota Ukrainos teritorijos ir kiek stabili ta nauja okupacija.
Žinoma, tai nekeičia fakto, kad Rusijos okupuotų teritorijų ribos yra išsiplėtusios, lyginant su tuo, kas buvo iki vasario 24 dienos karinės invazijos. Taip pat akivaizdu, kad Ukraina ne tik ginasi, bet yra pasirengusi tą daryti ir ateityje.
O gaudama ginkluotę, įskaitant ir pačią naujausią iš Vakarų šalių, kurią dar kartą patvirtino ir JAV pareigūnai – jie tai galės daryti sėkmingiau ateityje“, – įvertino L.Kojala.
